Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2017-07-14

Originalumas ir imitacija

Dažnas kūrėjas bandys imituoti, nes sukurti savo, rinkoje einantį, stilių yra pakankamai sunku.

Vieni, tarytum raketos, iššoka iš niekur, kai tuo tarpu kiti metų metus daro savo stiliumi ir niekas niekur neeina.

Imituojamas stilius neturi šansu šiandieninėje rinkoje, nes tuos ką bandome imituoti seniai yra matę kiti ir visiems reikia kažko naujo – reikia naujų kūrėjų kultūros, nes viskas, kur tik pažiūri, jei esi pagyvenęs, yra matyta.

Trūksta originalumo, nes žmogus kariauja su savim arba su savo aplinka – visos knygos, visi filmai apie tai. Aišku čia siaurai pasakyta, bet manau prasmė aiški.

Imituoti, vėl gi, gali tik stilių – idėjų reikės naujų ir šviežių, bet tu pasakyk man, kas turi šviežių idėjų?

Tikrai ne aš.

Aš jau įsitikinau seniai, kad sėkmingi žmonės yra vedami kažkokių standartų ir taisyklių – šiaip eilinis žmogus vargu ar pataikys į gyslelę ir parašys bestselerį ar sukurs kokį filmą, apie filmus išvis tyliu – čia jau reikia komandos. Knygą dar, dar gali parašyt.

Kad rašyti knygą ir tikėtis iš jos uždirbt – reikia būti išvis idiotu.

Rašymas gali geriausiu atveju būti tik kūrybinis hobis, būti samdomu rašytoju ir rašyt už pinigus tikrai nenorėčiau – da nu nachui, tiesiai šviesiai sakant.

  • Originalumas yra tada, kai tu imi senas bei nuvalkiotas idėjas ir pateiki jas nauju kampu iš savo perspektyvos.
  • Imitacija yra tada, kai tu imi sėkmingo žmogaus stilių ir bandai jį atkartot pasiimdamas šviežias idėjas.

Visi blogeriai bando imituoti Seth Godin, čia faktas, net ir aš taip norėjau. Bet, kai tu neturi savo auditorijos – imituok tu ką nori, nieko gero nebus. Gausis tiesiog nesėkminga parodija.

Originalumu irgi ne visada pasieksi auditoriją, kuriai rūpės tavo menas.

Taip ir gaunasi, kad nežinomi rašytojai ar kiti menininkai nežino nuo ko pradėt. Visi gi mes norime šlovės ir, kad geri dalykai mums atsitiktų.

Jei esi rašytojas, tai turi pradėt nuo rašymo – tiesiog atsisėdi ir maigai klaviatūrą, dėstai savo mintį – platforma nelabai svarbu, nes gerus dalykus žmonės randa ir apie juos kalba.

Tačiau, kad apie tave kažkas kalbės Lietuvoje šansas lygus nuliui. Šiek tiek pesimizmo pavariau, bet taip yra.

Kad apie tave kažkas kalbėtų reikia užsitarnauti. O užsitarnausi darydamas ir stumdamas savo meną. Rašyme potencialas yra didelis, nes sakau – galima rašyti apie ką nori ir kiek nori. 

Visos rašymo ribos yra tik žmogaus galvoje. 

Žmogus pats save atitolina nuo rašymo, nes rašyti gali kiekvienas, bet sakau visi nori iš karto gauti rezultatą – retas, kuris įsivaizduoja, kiek tų rašytojų pasaulyje yra. Ir visi jie konkuruoja dėl didelio skaitomumo ir šlovės. Nes ten tokie pinigai sukasi, kad sunku įsivaizduoti. 

Čia ir prieini savo pasirinkimą – ar būti originaliu, ar kažką imituoti.