Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2017-07-15

Koks turi būti idealus mokytojas?

Šitą idėją paėmiau iš Thoughtful Learning idėjų sąrašo.

Mokytojo profesija yra nelengva, nes reikia įkišti niekam reikalingą informaciją jauniems žmonėms į smegenis.

Aš kiek prisimenu, man mokytis nepatiko, nes buvo labai daug neaktualios informacijos, ko pasekoje nukenčia viso mokslo kokybė ir susidaro neigiamas įspūdis apie mokslą. Edukacija tampa tiesiog prievartinis dalykas.

Mokytis reikia tam, kad galėtum integruotis į visuomenę ir susirasti darbą. Niekam kitam mokslas nereikalingas. Žmogus, kaip individas, turi atitikti kažkokį standartą.

Nesakau, kad nieko nesimokiau, bet pasakysiu atvirai: mokytojas yra visko pamatas, tai ne disciplina kuria mokaisi.

Koks turi būti idealus mokytojas?


Mokytojas visų pirma turi būti atsidavęs žmonėms, kuriuos jis moko. O mokyti galima įvairiai – teksto, audio, video pavidalu arba gyvai vieną asmenį arba visą individų grupę. Priklauso nuo sistemos, kurioje tu gyveni.

Tikras mokytojas moko praktinių dalykų, nes teorija yra tik teorija, kuri neatitinka realaus pasaulio. To pasekoje gaunasi, kad žmonės žino daug, o padaryti praktiškai nieko nemoka.

Idealus mokytojas turi turėti šias savybes:
  1. Šmaikštumas.
  2. Supratingumas.
  3. Empatija.
  4. Disciplinos išmanymas.
  5. Rūpestingumas.
  6. Kritinis mąstymas.
  7. Kūrybinis mąstymas.
  8. Bendravimas.
  9. Geras oratorius.
  10. Be abejo turi būti tvarkingas.
  11. Pasitikintis savimi.
  12. Įdomus bei sugebantis sudominti kitus.
  13. Patyręs.
  14. Turintis tam tikrą gyvenimo požiūrį.
  15. Atsakingas.

Savybių gali būti ir daugiau, tačiau užkėlus didelius reikalavimus, toks idealus mokytojas taip ir neatsiras. 

Mano nuomone, vyrus turi mokyti vyrai, o moteris – turi mokyti moterys.

Netikiu, kad žmogus baigęs pedagoginį ar kokį edukologijos universitetą gali būti mokytojas. Visi geriausi dalykai yra išmokstami gyvenant, nes visiems reikalingos praktinės žinios, nes mes visi gyvename praktikoje, o ne teorijoje. Aišku, be teorijos nėra praktikos. 

Tačiau jei taip: tai kodėl nėra tokios pamokos kaip filosofija? Filosofija, tik universitete, todėl jaunuolis praranda galimybe sužinoti filosofijos mąstymo pamatus. Visuomenėje priimta, kad filosofija ir mąstymas – niekam reikalingi dalykai, nors aišku ir tai, kad filosofija lavina kritinį mąstymą.

Nėra nieko geriau, nei atsidavęs, savo dėstomą dalyką mėgstantis mokytojas, toks mokytojas moka sudominti net ir užsispyrusį studentą.

Discipliną ir mokytoją turėtų žmogus pasirinkti pats, o ne būti įmetamas į varžtų fabriką kartu su visais. Aišku, kad žmonės turi skirtingus gebėjimus ir praktiškai nėra vienodi, todėl kiekvienam reikia atrasti tai, ką jis mėgsta ir nori daryti. 

Mūsų civilizacija yra toli nuo tobulos, ne viskas vyksta taip kaip norėtųsi. Tačiau paprastas žmogus negali nieko pakeisti, tik stoti į tą patį universitetą, kuriame mokomi tie patys susenę dalykai.

Teorija nekinta, tačiau mąstymas apie gyvenimą pastoviai keičiasi, todėl reikia siekti naujovių paliekant klasiką ten, kur jinai turi būti. 

Ar mokykloje tave išmokys, kurti elektroninę muziką? Ar parašyti romaną? Ne, tačiau tave išmokys naudotis Microsoft Ofisu ir skaičiuoti diskriminantą bei būti sąsiuvininiu chemiku arba fiziku, o gal net ir biologu.

Visas pasaulis skundžiasi edukacine sistema, tačiau niekas nesikeičia. Viskas stovi vietoje, bent jau mūsų rajone. Kam reikalingi pažymiai mokykloje? Ką tu už tą pažymį gausi? O jei gauni du, tai tėvai duoda pizdiulei.

Tai vat ir kyla klausimas, ar kažko nemoka berniukas, kuris tik pradeda mokyklą ar sistema nesugeba jo sudominti ir padaryti mokslą įdomiu malonumu?