Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2017-07-15

Kas yra rašytojas?

Rašytojas, tai asmuo, kuris kuria rašto produktą vartotojui.

Niekam rašytojas nerūpi kaip asmuo, rašytojas geras yra tol, kol jo tekstas patenkina skaitytojų poreikius.

Rašytojas, tai ne jo tekstas. Žmonės mėgsta tai, ką jie mato, o rašytojo niekas nemato. Jei žmonėms patinka rašytojo tekstas – jis geras rašytojas. Jei tekstas sukelia neigiamas emocijas arba dar kaip nors kitaip nepatinka – jis prastas rašytojas.

Iš savo pozicijos galiu pasakyti, kad kiekvienas, net ir prastas, rašytojas rašo su tikslu ir tikisi, kad jo teksto produktą kažkas suvartos ir jis gaus šiokį tokį pripažinimą tam tikroje auditorijoje.

Tie, kas rašo alternatyvą, dažniausiai nesusilaukia didžiulio pripažinimo. Tie, kas rašo mainstreamą dažniausiai būna pagerbti aplodismentais.

Rašytojui, kaip kūrėjui yra didelis meninis niežulys, kuris sukelia didelį diskomfortą, jei jis periodiškai neparašo, o rašyti galima ir tinklaraštį, ir knygas, ir straipsnius – bet ką, ką rašytojas sugalvos.

Man atrodo, kad rašymas, tai visų pirma yra pašaukimas. Yra begalė knygų, kurios teigia, kad kiekvienas gali rašyti, tačiau tik žmogus, kuris aiškiai dėsto mintis, kuris save nuolat lavina kažkokiomis idėjomis gali būti rašytojas. O dar ir ranką reikia turėti.

Pripažinimas, kaip taisyklė, ateina vėliau, o kartais neateina niekada.

Bet iš esmės, rašymas yra smagus kūrybinis procesas, kurį mano manymu turėtų lavinti kiekvienas. Būtent rašydami, mes išmokstame komunikuoti. Rašymas yra rafinuotas mąstymas.

Galu gale, tik rašant ir skaitant galima išmokti taisyklingai rašyti. Kiekvienas padaro gramatinių ar stiliaus klaidų, tačiau rašymas nieko bendro su klaidomis neturi, nes yra redaktoriai, kurie tekstą apdoroja ir padaro jį skaitomu.

Vienas dalykas yra rašyti sau, kitas dalykas yra rašyti kitiems.

Todėl norint būti rašytoju, reikia suprasti: ką mes norime pasiekti ir kaip norime paveikti savo skaitytoją. Vieni skatina savo skaitytojus mąstyti, kiti juos juokina, treti informuoja, o ketvirti prisitaiko prie skaitytojo ir suteikia jam saugumo ir komforto jausmą bei motyvuoja ilgai lauktiems pokyčiams.

Viskas priklauso nuo rašytojo – ką jis nori pasiekti savo tekstu.

Aišku, jei nori rašyti – turi ilgą laiką domėtis viskuo ir būti apsiskaičiusiu arba bent jau apsižiūrėjusiu naudingos ir įdomios informacijos.

Kaip taisyklė, paprastą rašytoją skaito vienas žmogus, todėl rašymas yra ne kas kita, kaip santykis su tuo žmogumi. Nežymus rašytojas niekada nemato savo skaitytojo, o skaitytojas nemato rašytojo.

Rašytojas tiesiog atlieka savo pareigą, vieniems tai darbas, kitiems tai pramoga, tretiems tai aistra.

Priežasčių rašyti yra begalė. Temų ir idėjų, kuriomis galima rašyti – taip pat.

Rašytojo kelias yra sudėtingas ir dažnai nelengvas, kai jis nori kažką pasiekti. To pasekoje gaunasi visokie nusivylimai ir depresijos. Jei rašytojas sudeda visas viltis į savo tekstą ir atsisako gyvenimo – jis nusivils 100%.

Jei rašymo procesas tau nekelia vidinio džiaugsmo – tu niekada nebūsi rašytojas.