Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2017-07-10

Kartais reikia sustoti ir pasinerti į kitą veiklą

Labai sunku iš tikro turėti aiškius planus. Vieni tuos tikslus pasiekia, o kiti nelabai.

Bet kai supranti, kad nesi įdomus kitiems – gali daryti ką nori, rašyti ką nori, sakyti ką nori – vienetams tai bus įdomu.

Žmogus turi kažką pasiūlyti kitiems, bet tai nereiškia, kad žmogus bus įvertintas. O gali siūlyt kažką naudingo arba kažkokį šūdą. Su filosofija apie socialinę inžineriją toli nenueisi su durnais bajeriais, kuriuos supranta tik vienetai irgi toli nenueisi.

Ir ne todėl, kad nesi kreatyvas, o todėl, kad tavęs nemėgsta. Žmones mėgsta už jų išvaizdą, o ne už jų darbą, už manieras ir kitas nesąmones.

Visi bėga nuo asocialių žmonių.

Kas iš to, kad žmogų visi žino, tai nieko nereiškia. Visi gi mėgsta tuos, kas turi kitų pripažinimą.

Jei iš tikro esi laisvas, tai sėdėsi vienas savo namuose ir generuosi niekam neįdomias mintis.

Žmogus dirbdamas, ar sociume, negali būti laisvas. Todėl visi, kas tai supranta bus atsiriboję ir savo mintyse paskendę filosofai. Atšelnikai.

Svarbu yra pabandyti, jei žmogus sukuria apie kelis šimtus video įrašų demonstruodamas save ir savo taip vadinamą išmintį ir niekam nepatinka, tai reiškia, kad žmogus nepatinka kitiems. Čia visiškai nesvarbu video formato atlikimas ar dar kažkas, jei žmonėms patinka žmogus – jis būna žiūrimas, jei nepatinka – jis gali kurti ką nori. Niekas nebus kitaip.

Tas pats ir su rašymu, jei žmogus rašo tris metus savo tinklaraštį ir turi tik dešimties žmonių auditoriją, tai reiškia, kad tas žmogus niekada nebus sėkmingas rašytojas.

Aš jau tuo įsitikinau, bet jei žmonės tavęs nemėgsta, tai nesvarbu prie kokių tu projektų šokinėsi – vis vien bus tas pats.

Žmonės, kurių kiti nemėgsta ir darbą sunkiau susiranda, o apie svajonių darbą nėra ką kalbėti.

Visiems gi reikia gražių ir turiningų istorijų, niekas nenori gilintis į mėšlą.

Visi nori būti kažko pasiekę, dideli ir galingi.

Esu aš apie tuos dalykus rašęs, nėra prasmės čia kartotis.