Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2017-07-16

Kaip parašyti knygą jos neplanuojant?

Kai aš rašau – aš niekada nieko neplanuoju, ir kai pradedu rašyt, tai visiškai neįsivaizduoju kaip ta knyga gali baigtis.

Esmė knygos rašyme yra ta, kad knyga turi įtraukt skaitytoją į tam tikrą pasaulį, perteikt veikėjo išgyvenimus – todėl reikia pačiam įsijausti į knygos veikėją. Aš visada rašau pirmu asmeniu, nes toks rašymo stilius yra asmeniškesnis, nei rašymas trečiuoju ar antruoju asmeniu.

Aišku, čia ne taisyklė.

Pradedant rašyti reikia suprasti tokį dalyką, kad knyga – ji savaime nei gera, nei bloga.

Atsidarai baltą lapą kompiuterio ekrane ir pradedi pasaką sukūręs personažą ir leidi knygai pačiai išeiti. Leidi pačiam personažui rašyti, tu tik esi tarpininkas tarp personažo ir klaviatūros – nieko daugiau.

Personažams reikia duoti laisvę reikštis ir elgtis, tada jie patys nuveda istoriją tam tikra kryptimi.

Aišku suplanuotos knygos teoriškai geresnės, tačiau rašytojas Stephen King niekada neplanuoja savo knygų, bet ne visi gali būti kaip jis, ir tą reikia suprast.

Viskas yra eksperimentas.

Kuo įdomesnis pirmo asmens personažas – tuo įdomesnė istorija. Tik kaip visada, istorijos yra geresnės mūsų galvoje nei ant popieriaus lapo.

Tam, kad gerai perteikti istoriją – reikia praktikos. Be praktikos geros knygos neparašysi – čia faktas. Jo negalima atmesti.

Sėdi ir rašai, ką aš daugiau galiu pasakyt.