Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2017-07-13

Atidėliojimas

Noriu parašyti knygą, bet niekaip neprisiruošiu.

Šio sakinio moralas toks, kad atidėliojami darbai niekada nepasidaro.

O jei kažką atidedame kitam kartui – tai, ką norime padaryti greičiausiai nėra reikalinga.

Parašyti knygą, kurios niekas neskaitys yra tas pats kas jos išvis nerašyti.

Rašytojo gyvenimas yra sudėtingas. Žiauriai didelė konkurencija.

Ko pasekoje pradedi galvoti ar išvis nori rašyti.

Ir jei turi tinklaraštį, kurio niekas neskaito, tai rašyti greičiausiai neapsimoka.

Esu matęs tinklaraščių, kurie rašomi virš dešimt metų ir auditorijos jie praktiškai neturi.

Čia yra keli tokių tinklaraščių pavyzdžiai: potpiegirldavidseahknitthehelloutdamiengwalter.

Parašius savo tinklaraštį dešimt metų norėtųsi auditorijos, kurios dydis būtų bent pusė milijono, jei tai angliškas tinklaraštis.

Išvada tokia, kad tinklaraščiai yra mirę, o gal sakyčiau tai, kad niekam jie neįdomūs.

Yra tiesiog žmonės, kuriuos kiti mėgsta ir yra kuriuos mėgsta mažiau, todėl nereikia sakyti, kad mes šiame pasaulyje turime vienodas galimybes. Taip, galimybės vienodos reikštis, tačiau žmonėms patikti galimybės nevienodos.

Kai kurie tinklaraščiai šauna į viršų kelių dienų bėgyje, kai tuo tarpu kitus trunka daryti metų metus. Taip jau yra ir nieko tu čia nepadarysi.

Kodėl čia parintis, jei atidėlioji savo rašymus? Vistiek niekas neskaitys – dešimt žmonių į dieną yra nieko gero. Tavo tekstas beveik nematomas.