Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2017-06-02

Tikslas be kliūčių? Atsikelk iš ne realybės

Aš irgi kažkada gyvenau - ne realybėje.

Svajonių siekimas yra daug sudėtingesnis, nei atrodo

Dažnai įsivaizduojame, kad mūsų laukia malonus keliukas, su vėju pučiančiu į nugarą ir padedančiu mums minti, tačiau kai kiekviena kartą sėdame ant dviračio - žinome, kad lengva nebus.

Aš pripažinsiu, nežinau, kaip kiti pasiekia savo tikslus.

Man siekiant būti rašytoju ir gauti šiokį tokį pripažinimą yra taip sunku, kad oj, oj, oj.

Net Seth Godin rašiau ir klausiau, nu kaip čia man daryt - rašau ilgai ir jokio pasisekimo, jokios sėkmės.

O jis man sako persist or change your audience, or both

Esmė, kad reikia nepasiduoti ir kovoti dėl savo svajonių. Daryti lengvą talentą, reikia įdirbio - reikia žmonėms įrodyt, kad tu vertas, kad tu labai nori, kad kažkas kažkaip - aš net nežinau.

Kai pradėjau rašyti - galvojau - aš rašysiu, o žmonės skaitys - simple, right?

Tačiau realybė yra kiek kitokia, matai kol tu neužsitarnavęs rašytojo statuso ir pripažinimo - tu gali rašyt iki apsišikimo - niekas tau nieko nepadės, niekas tavim netikės ir tu būsi vienas šitame kelyje.

Rašyti, tai yra pašaukimas, bet ar būsi įvertintas, tai nuo tavęs nepriklauso - sako, jei rašytojo nevertina, tai jis rašo šūdą, bet patikėk manim - kiek yra šūdo internete, tai aš dar visai neblogai rašau.

Bet, ką aš tau įrodinėsiu - pats matai rezultatą, po ilgų metų rašymo. 

Rašymas turi pasiekt tam tikrą konkurencijos lygį, tačiau jei žmonės nesupranta, ką skaito ir skaito šūdą - tai čia aš nekaltas.

Vienaip ar kitaip rašomas tekstas būna parašytas - pripažinimas ateina arba ne, reikia tikėtis, kad šitas tinklaraštis kabės internete iki tol, kol kažkas mane pastebės ir nukopijuos viską kažkur kitur, geriausius tekstus išrinks paredaguos ir sutaisys klaidas.

Ne dėl to, kad aš geriausias rašytojas ant planetos, o dėl to, kad aš labai stengiuosi palikti bent kažkokia žymę po savo gyvenimo. 

Nereikia ir pamiršti fakto, kad žmogus auga ir jo mintys keičiasi - tai jei tekstas neblogas dabar, tai įsivaizduok, kas bus po dešimt ar dvidešimt metų - kokios mintys bus? 


Aišku, aš tikiuosi, kad mano darbas bus kompensuotas - kažkada, tačiau tai nėra faktas. Kiek daug rašytojų miršta ir niekas jų neprisimena, nors jie gi daro darbą.

Tačiau gal - aš nežinau, gal rašytojams negalioja šita taisyklė, o gal aš mažai vertės įdedu, tačiau skaitęs esu nemažai šūdo ir galiu pasakyti, kad aš darau tai, kas man patinka ir suteikia džiaugsmą.

Rašau, tam, kad duočiau tau alternatyvą - bet jei aš nieko už tai negaunu, tai ką aš žinau - nelabai sąžininga, juk man reikia irgi gyventi.

Sėkmė, bet kokiu atveju ateina pas tuos, kas dirba.

Man vienas pažįstamas, kuris nusižudė, sakė, kad norint uždirbti internete - reikia įdirbio.

O tam, kad padaryti įdirbį, reikia dirbti.

Aš nesu tradicinio darbo mėgėjas. Darbas man tai kažkas, ko tu nemėgsti daryti, bet turi daryti, nes neturi pasirinkimo. O rašymas yra dalykas, ką aš mėgstu daryti ir man patinka, ir noriu su tuo sieti savo ateitį, tačiau nenoriu rašyti pagal užsakymą, nes tai būtų darbas.

Pripažinimas, gal ateis - manau visi rašytojai to tikisi, bet pažiūrėk tu kokia konkurencija. Rasti kažką gero internete, beveik neįmanoma, nes turinys yra kuriamas kiekvieną dieną. Visokios clickbait ir SEO taktikos - aš to nenaudoju, bandžiau - nelabai man suveikė.

Nuo pačio skaitytojo priklauso, kas jam įdomu - kuo jis domisi, juk aš negaliu priversti žmonių domėtis mano tekstais - tą reikia suprast, tai kas turi mažą skaitytojų ratą, tas ir turės mažą skaitytojų ratą. Tai elementari logika.

Juk mes nekalti, kad kiti žmonės vartoja, tai ką - kiti vartoja.

Tam, kad pasikeistų kažkas mano naudai, turi įvykti masinis paradigmos pokytis, kad žmonės vertintų kokybę, o ne kiekybę.

Aišku, mano straipsniai nėra patys geriausi, tačiau jie yra geresni - nei didžioji dalis šūdo internete.

Žmogus turi gimt rašytoju - juo neįmanoma tapt, nebent esi super išskirtinis.

Kai kurie žmonės tiesiog negimė būt rašytojais, taip kaip aš negimęs būti statybininku.

Savo gyvenimo pabaigoje noriu būti: Teksto Asas, gerai, kad turiu kur tobulėti.

Tikrai nesakau, kad viskas ką parašau savo tinklaraštyje yra verta šimta procentinio skaitymo, bet iš kiekybės atsiras ir kokybė - taip su rašymu yra visada.

Kokybė atsiranda iš kiekybės.

Tik tas žmogus, kuris rašo daug ir skaito šiek tiek mažiau nei rašo - gali atmušti savo ranką.

Tas, kuris šnekasi su savim galvoje ir šlifuoja sentencijas - tik tas žmogus gali būti filosofas, nes nėra nieko geriau gyvenime kaip išsiaiškinti savo problemas.

... ir kaip taisyklė - išsprendus vieną bėdą atsiranda kita ir toks amžinas ciklas.

Mąstytojas praleidžia didžiąją laiko dalį savo galvoje, o gyvenimas taip ir prabėga, bet jei mąstytojas neužsitarnauja pagarbos - tai koks jis mąstytojas. Mąstytojas mąsto tam, kad kiti galėtų perskaityt ir kažko pasisemt.

Rašymas, tai vertės davimas savo skaitytojams, nesvarbu kiek mažai, nesvarbu kiek daug - bet vertė skaitytojui turi būti. Vieni mėgsta lengvą tekstą - kiti sunkų.

Mes visi panašūs, bet ir visi skirtingi - reikia nepamiršti, kad mes gyvuliai, bet kartu ir žmonės. 

Mes turime tai, ko neturi gyvūnai - kultūrą.

Visi už visus, vienas už visus, visi už vieną - aš tuo tikiu, nors tuo patikėti kapitalistinėje struktūroje gan sunku - bet visi daro darbus tam, kad kitiems nereiktų.

Laikas bėga, o mes visi judam į priekį - jei galėčiau visą amžinybę tau rašyčiau, nes žinau, kad šitam dalykui esu sutvertas. Man nereikia daug - man reikia šiek tiek.

Tie, kas nori gilumos, prisijunkit - gyvenant, gyvenimas tampa sudėtingas, todėl ir teksto sudėtingumas laikui bėgant kils.

Viskas turi savo pradžią ir viskas turi savo pabaigą, viskas yra laikina, tai viena iš gyvenimo tiesų.

Gyvenimas nėra lengvas. Na kaip - uždirbti pinigus yra sunku, gyventi yra pakankamai lengva, nes visi viską padaro.

Laimingiausias žmogus yra tas, kurio vidus nesipriešina išorei - išorė kažkur nuves, velnias žino, bet reikia pasitikėt ir mėgautis kelione.

Galu gale mes turime kažkokį tai pasirinkimo jausmą - nesvarbu ar tai tikra, ar tai netikra. 

Jei turėčiau pasirinkimą nieko nedaryt - nedaryčiau, bet visgi ateinu - kažką padarau - galu gale pasirodau dėl tavęs, kad tau įdomu būtų. 

Kad tu turėtum - alternatyvą.

Visi mes turim pasirinkimą - bet pasirinkimai, kurie yra ne mums skirti, yra tiesiog - prasti.