Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2017-06-04

Pagrindinis kabbalah principas, kuris garantuoja sėkmę

Kad pagrindinis principas, tai susidariau nuomonę pažiūrėjęs kelis kabbalah vaizdo įrašus.



Žodžiu pagrindinė mintis yra ta, kad pasąmoningai - mes norime gauti tik, kad gautume. Todėl reikia pakeisti savo mąstymą į tokį, kad mes duotume, tik kad duotume - be noro gauti atgal.

Tai skamba kiek apgailėtinai, bet paklausyk koks dalykas.

Kol žmogus tampa žinomas ir sėkmingas, jis atlieka didelį pasiruošimą už kurį nieko negauna ir apie kurį retas, kuris kalba.

Matai, kai tu kursi tik tam, kad kažką gautum - tu išsibezdėsi per metus, du, tris, keturis, šešis ir taip toliau.

Todėl turi būti pokytis mintyse, duoti, tik tam, kad duoti.

Šitoks požiūris be abejo skatina kūrybą, tai nėra šiaip pezalas - pats tuo įsitikinau.

Aš jau rašau kokius 5 metus su viršum šiandien 2017,06,01. Tai galiu pasakyt, kad kol aš tikėjausi kažką gauti mane visada parino tai, kad aš nieko negaunu - kad darau darbą veltui, kad nesukuriu vertės ir taip toliau.

Tiesiog gilesnei kūrybai, reikia laiko, kol ji išsišakoja.

Todėl pirmas dalykas, kuri reikia padaryti - tai išlįsti iš negatyvių minčių ir negrūzint kitų, nes jei grūzinsi, tai grūzą atgal gausi.

Čia vienas dalykas.

Kitas, kaip sakau pakeisti savo mąstymą. Aišku tau reikės dirbti kažką dar, kad save išmaitintum, retas, kuris gali sėdėsi sau, kaip aš ir dešimt metų kažką kurti nieko daugiau neveikdamas.

Bet įsivaizduok sėkmingą ar mažiau sėkmingą muzikantą,kuris tau patinka ir kuris turi tik vieną albumą, ir įsivaizduok tokį, kuris turi 50 albumų - jau iškarto yra ką klausyti ir pasigilinti į jo muzikinį pasaulį per jo smegenis. Jei leisi man taip išsireikšti.

Arba įsivaizduok rašytoją ar tinklaraštininką, kuris rašė metus ir laikui bėgant išsibezdėjo - apmaudu, kai tokio dalyko nebėra - ar ne tiesa. Aišku priežastis pagrindinė - išsibezdėjo, nes negavo ko norėjo.

Negavimas ko nori yra išsisėmimo rezultatas.

O dabar įsivaizduok tokį žmogų, kuris dėl tavęs kiekvieną rytą atsikelia ir kažką rašo TAU, kad tau būtų įdomu. Kad tu turėtum naujų žinių - naujų patirčių. Ar gi ne faina?

Kartais atpildas už mūsų darbą būna netiesioginis.

Už viską gauname kažką. 

  • Visada. 


Tai nebūtinai materialūs dalykai, bet gal šioks toks pripažinimas ar rekomendacija.

Supranti, kur aš lenkiu.

Aš visada buvau už kūrybą, net šizofrenija manęs nesustabdė - o buvo dienų, kai aš galvojau, kad man galas ir daugiau niekada neberašysiu, bet aš čia dėl tavęs.

Rašau tam, kad rašyčiau, tam, kad duočiau. Už nieką, kad tau būtų įdomu - tai vienintelis mano gyvenimo džiaugsmas.

Matai pasidavimas arba nenuolatinis darbas gali įvykt dėl daugelio priežasčių, bet dažniausiai dėl to, kad negauname kompensacijos.

  • Įsivaizduok rašai knygą ir ją parduoti be jokio vargo. 
  • Įsivaizduok sukuri muzikinį klipą, kuris tiesiog paeina 
Tokia sėkmė yra išskirtinė, nes reikia turėt išskirtinį ir įdirbtą talentą.

Tie, kas mažiau talentingi, ir kurių talentai dar neišdirbti - gros ilgai, mokysis, klys ir tik po 10-20 metų įdirbio bus vaisius.

Netiki manim? 

Pagrok gitara, tai nuolatinis mokymasis. Man buvo taip sunku.

Tas pats ir su rašymu - parašyk vieną knygą, parašyk dvi, parašyk 50 knygų.

Suprasi apie ką aš.

Kaip sakoma, tie, kas kuria gyvena amžinai.

O be to reikia savo brendą sukurti. O tai yra darbas (nemėgstu žodžio - darbas) nu, bet taip yra.

Be to, kai duoti tam, kad duotum - tada pakyla tavo charizma - tu kuri kažkam už kažką, gal už nieką ir tai yra gerai.

Todėl siūlau duoti, tam, kad duoti ir jausti pasitenkinimą nuo davimo - o laikas parodys, kas sėkmingas, o kas ne.

Sėkmingas bus tas, kuris nepasidavė - pamatysi.

Darbas yra viskas.