internauto monologai

Sukurti rašto produktą yra pakankamai lengva.

Nėra geresnio metodo užsidirbti internete, kaip rašant Get Quick Rich Schemas, visi tie autoriai ne velnio nemoka užsidirbti rašydami, todėl rašo einamus produktus, kurie neva skirti kitiems padėti užsidirbti - visi tie, kurie moko kaip užsidirbti internete iš tikro yra tokie lapuchai.

Sukurti rašto produktą nėra taip sunku, sunkiausia yra iškilti iš masės ir pasidaryti matomu tam tikram sluoksniui žmonių, o per tą laiką ir depresuosi ir parinsies ir kitaip.

Didžiausia problema yra ta, kad tie autoriai galvoja, kad parašai knygą ir ji pati parsiduoda.

Nė velnio. Neužtenka įmesti parašytos knygos į internetą ir tikėtis sėkmės. Žmogus, net neįsivaizduoja, kokia yra rašto, o gal ir kitų dalykų - konkurencija.

Tu gali parašyti pačią geriausią knygą, patį geriausią blogą, tačiau jei niekas nematys - tai tu taip ir liksi - niekas.

Aišku rašyti apie rašymą irgi ne kažką, bet kaip kitaip išlieti savo nusivilimus ir depresuchas.

Rašytojo gyvenimas nėra lengvas, kad ir koks tas rašytojas.

O be to, kam mokėti už informaciją, kai tos informacijos ir taip prišikta.

Aišku, kuo labiau tave randa, kuo gražesnis tavo blogas - kuo gražiau tu pateiki savo turinį, tuo tu skaitaisi labiau sėkmingas. O jei dar Googlikui patinki, tai išvis.

Beveik viskas yra socialinis profilis. Kuo daugiau respekto tu gauni, tuo labiau populiaresnis esi.

Juk žinai, žmonės nenori bet kam atiduoti savo pinigų, todėl dauguma rinksis tuos, kuriais pasitiki, todėl pasitikėjimo įgijimas yra vienas iš svarbiausiu dalykų internete ir realybėje.

O be to, ir žargoną turi vartoti atitinkama savo auditorijai. Niekam nepatinka, kai žmonės bando primesti protingesnius, nei iš tikro yra.

Rašyti yra labai lengva, bet įvaldyti rašymą yra jau kitas dalykas.

Juk, kai rašyti moko styvenas kingas, tai yra geriau, nei tarkim aš ar dar koks kitas noneimas.

Tą reikia suprasti.

Dar galime pakalbėti ir apie galimybes. Kur Lietuva ir 3 milijonai žmonių, o kur anglų kalba ir visas pasaulis - skirtumas yra?

Tam, kad tavo knygą išverstu, kad ir kokia ji ten yra - tu turi būti nemažai pasiekęs žmogus.

O jei nepatinki kitiems, kaip asmenybė, tai labai abejotina, kad kažkam įkiši savo raštą.

Jei žmogus nenori išleisti ar neturi ten 10 eur tavo knygai ar tekstui, tai tu jo niekaip ir neužparinsi, todėl reikia padaryti taip, kad žmonės norėtu duoti savo pinigus tau už kažką ar knygą ar tekstą, o gal už tai, kad tai tu parašei.

Labai daug internetinių "verslininkų" nepasako, kaip yra iš tiesų - jiems atrodo, kad visi darydami tam tikrus žingsnius gali pasiekti šlovės. :)

Man tarkim kaip rašytojui, aišku yra svarbu pinigai ir taip toliau, bet aš iš tikro noriu, kad žmonės jaustų kaifą skaitydami mano tekstą - aš jo nenoriu pateikti visiems, bet tiesiog išskirtiniai masei.

Kas iš to, kad nuperka tavo knygą, o po to išmeta ar kažkam padovanoja ir daugiau nieko iš tavo repertuaro neperka.

Man pavyzdžiui skaitymas nelabai lipo nuo vaikystės, bet pavyzdį galiu pasakyt su muzika. Jei man patikdavo atlikėjas, tai aš pirkdavau viską iš eilės. Taip pat turi būt ir su rašytoju. Jei jis tau patinka, tai tu skaitai viską. Perki ar neperki, tai čia jau nesvarbu.

Tačiau jei neturi respekto, tai niekas tavęs neskaitys, todėl galima sakyt, kad rašytojas visą gyvenimą bando užsitarnaut respektą, jei jis neturi jokių pažįstamų leidyboje ar dar kažkur. Juk jei pažinotum Seth Godin ir būtum amerikietis, taigi jis tave prakištu - visi savus reklamuoja, taip jau yra.

O kai nieko nepažįsti, tai žinai - sunkiau.

Aš kol buvau nepradėjęs rašyt, galvojau, kad tai yra lengva. Tiek blogosfera, tiek dar kažkas. Bet labai sunku gyventi iš savo "fantazijos" jei taip galima pavadinti, todėl pradedantis rašytojas iš pradžių turėtų nesvaigti apie nerealius dalykus, bet žinai, kiek ten tų norinčių būt rašytojais, o ypač Lietuvoje - vienetai.

Tačiau mokėti rašyti yra labai geras privalumas. Tai yra išties naudingas skilas.

Tiesiog tiems, kurie galvoja apie pasidavimus ar pasitraukimus, tai sakau nepasiduokit. Jei gimei rašytoju, tai ir rašysi - kur tu dėsiesi?

Aš irgi tiek daug laiko galvoju mest viską ir daryt kažką kito, bet žinai pailsi ir vėl varai. Svarbiausia savęs neforsuot ir daryt tai, ką darai su malonumu.

Problema yra ne tavo "nesugebėjime" parašyt kažko gero, o tame, kad tavęs neranda internete ir tu neturi respekto. Nepripažinti rašytojai niekam nerūpi, tą reikia suprast.

Ir čia nesvarbu ar video darysi, ar rašysi, ar audio - tavęs niekas nežiūrės, nors ir žinos tave.

Yra kažkoks pasipriešinimas, kurį turi įveikt tam, kad būtum pripažintas.

O gal tiesiog neužtenka skilo, ir jį reikia lavinti - žodžiu, daug niuansų aš nežinau.