Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2017-05-27

Sisteminio požiūrio nauda

Pas daugumą žmonių požiūris intuityvus.

Intuityviai: žemė plokščia, šalį valdo vienas žmogus ir kažkaip batonas atsiranda ant prekystalio.

Turint tokį požiūrį susideda gan nykus ir siauras pasaulio paveikslas.

Nėra žmogaus, kuris pilnai supranta realybę, kurioje gyvena, nes realybės suvokimas, tai ne sub-realybė, kurioje mes visi gyvenam.

Visa realybė, kurią mes jaučiam nėra kas kita kaip sensorikos apdorota informacija.

Sisteminis požiūris į pasaulį leidžia suvokti, kad gyvename ir dirbame pasaulyje - tuo pačiu ir sukuriame sistemą. Mes dirbdami ją patys sukuriame.

Sistema veikia kiaurą parą, vakar nebuvo straipsnio apie sisteminį požiūrį - šiandien jau bus.

Sisteminis požiūris atveria naujus suvokimo horizontus - tuo pačiu parodo faktą, kad šalį valdo tūkstančiai žmonių, o ne vienas. Įrodo ir tai, kad duonos kepalas gaminamas gamykloje, kurioje ingredientai siunčiami iš viso pasaulio šalių.

Nieko vietinio neliko - globali ekonomika. Duonai druska gali būti siunčiama iš kokio Egipto, o miltai iš Rusijos. Kiaušiniai dar iš kažkur, čia jau kaip kokia gamykla. Yra aišku ir vietinė produkcija, bet labai abejoju ar ingredientai nebus importuojami iš užsienio.

Tuo pačiu sisteminiu požiūriu ir žemė apvali. Tam, kad suprasti, jog žemė apvali reikia pakilti į kosmosą, o plokščios žemės atveju į kosmosą nepakilsi, nes atsimuši į dangaus skliautą.

Apvali žemė, leidžia nuskristi į mėnulį ir paleisti savo įrangą į kitas, labiau nutolusias planetas.

Žinoma ir tai, kad sistema ne visus vienodai apdovanoja, koks rašytojėlis gali rašyt visą gyvenimą ir nieko neuždirbt. Ko nepasakysi apie save reklamuojančius muzikantus - kiekvieną dieną išeina šimtai naujų muzikos albumų.

Amazon užfiksavo, jog vien tik amerikoje per metus išeina 1 000 000 naujų knygų, tad rašytojui prasimušti yra beveik neįmanoma, nebent jis labai patinka masei žmonių - o kaip tie, kurie rašo sau ir savo malonumui?

Tokie rašytojai kaip styvenas kingas yra išskirtiniai žmonės, tik jie tai gali, o prasčiokas, kuris neskaito knygų ir su niekuo nekonkuruoja - negali.

Grįžtant prie sisteminio požiūrio galima sakyti, kad sistemoje gyvenant geriausias dalykas yra išeiti iš pinigų vergovės - visi išeiti negali, bet po viena, po du, tai lengvai. Aišku reikia turėt savo žemę, saulės energijos kolektorių - tradicinį šūlinį ir medinį šikaną.

Sistemoje, kurioje žmonės priversti dirbti ne tai kam buvo skirti geriausia yra nedirbti, nes kiekvienos sistemos prasmė yra suteikti reikiamas gyvenimui sąlygas realybę patiriančiąjąm.

O kas tą realybę patiriantysis ir ją suvokiantis, klausimas. Nes visi žmonės gyvena savo galvoje, niekas iš tikro nežino, kas yra už galvos ribų.

Matyti tai, kas yra prieš nosį yra didelis pašaukimas. Niekas nežino kokioje mes terpėje gyvename - niekas nežino ar čia simuliaija, ar čia dievas viską reguliuoja ir valdo, bet esmė, kad 100% intelektas egzistuoja yra faktas, todėl taip gaunasi, jog pati sub-realybė yra intelektuali.

Tokie pasisakymai kaip išėjimas iš matricos yra juokingi, nes nuo biologinių taisyklių net žmogus negali pabėgti. Dėsniai tikrai yra, taisyklės egzistuoja, o ar savaime veikiančiai sistemai reikalingas kūrėjas, tai irgi klausimas. Čia kalbu jau apie visatos sistemą, ne žmonių.

Tas, kuris suvokia gyvenimą sistemoje gali atsipūsti, nes išorinio pasaulio niekas nekontroliuoja - jis veikia savaime. Čia apie požiūrį "Aš ir Sistema", apie sisteminį požiūrį į gyvenimą nebuvo mokoma jokioje mokykloje, nes tai turbūt neaktualu ir nieko nekeičia.

Deja mokykloje moko tik vykdytojus, o ne mąstytojus. Mąstytojas pats turi pasiekti savo aukštumų ir statuso - viską reikia mąstyti ir išmastyt, bet kiek gi gali padaryti menko proto žmogus?

Faktas, kad gyvename sistemoje virš savo suvokimo.

Kalbant apie mokslą, tai pasakysiu tiek, kad išmokti galima tik tai, kas yra žinoma, o tai, kas nėra žinoma - neišmoksi, o tam, kad kažką atrasti kokioje nors srityje - reikia turėti pamatą. Galiausiai mano manymu teoriniai atradimai nėra verti nieko, todėl reikalingi darbuotojai, o ne mąstytojai.

Žmogui reikalingas praktinis sprendimas, nes žmogus gyvena praktiškai, o ne teoriškai. Teoriškai tik žinių pasisemt gali, kurios neišnaudotos praktiškai yra tiesiog nereikalingos žinios.

Todėl tau spręsti ar tu nori žiūrėti į pasaulį intuityviai ar sisteminiu požiūriu.