internauto monologai

Pats sunkiausias dalykas siekiant savo svajonės yra išorinis pasipriešinimas

Kartais tiesiog norisi verkti, dėl to kad tu nepažįsti tinkamų žmonių kažkokioje industrijoje - kurie tau galėtų pasakyt - daryk taip, ir taip ir mes tave prakišim.

Tu sėdi ir galvoji ar tie tavo žodžiai ir jų išdėstymas turi kažkokią tai pasekmę.

Tu sėdi ir diena iš dienos kiši tuos savo tekstus ir bandai savo svajonę pasiekt ir visa ta realybė tiesiog priešinasi, bet tu jauti, kad jei tu įveiksi šitą išorinį pasipriešinimą - tu būsi kitoje upės pusėje, kur tavęs laukia kažkokia pagarba, kuri gali atvert ir pakeist visą tavo gyvenimą.

Apmaudu matyti ne ką geresnį tekstą pas kitus, kuris susilaukia tūkstantinės auditorijos ir begalės ovacijų. Nors tu pats žinai, kad gali geriau ir giliau ir kitaip.

Visi apsimeta, kad rašymui yra kažkokios taisyklės, kurios šūdą paverčia kažkuo daugiau, jei tas taisykles pritaikai.

Kai niekas tavęs nepalaiko ir visi spjauna tau į snukį, nes tavęs net nemato, o jei mato, tai to nesako.

Belieka tik suprati, kad tu tai darai nes reikia tau.

Rašyti yra labai lengva, bet įvaldyti rašymą yra labai sunku. Bet gerai parašytas šūdas - vistiek šūdas.

Tikras rašytojas nori, kad jo raštas būtų kažkam naudingas, bet jam nereikalinga auditorija, šlove ar pinigai ir pripažinimas, kai viso to nėra yra labai didelė laisvė kūrybai ir savo profesionalumo kūrimui savu stiliumi, kuris nepriklauso nuo nieko tik nuo tavęs ir kaip tu nukreipsi viską.

Galima save tobulinti įvairiais aspektais, vienintelė riba yra laikas, kurį tu turi gyvendamas.

Svajonė aišku būti viršuje, bet kiek tokių žmonių yra. Visas šitas pasipriešinimas skirtas tam, kad atbaidyti visus kurie yra to neverti.

Nesvarbu ką sugalvosi keist ar ko siekt - visas pasaulis tau priešinsis. Nes niekas nenori tau duoti už tai ką duoti tu, nes kaip visada tu duodi per mažai, viskas yra negerai ir labai prastai.

Niekada neateis žmogus ir nepasakys - maladec seniuk varyk toliau.

Man norisi to, kaip ir kiekvienam rašytojui, bet juk esmė yra rašyti nesvarbu, kad visa realybė priešinasi, nepaisant visko tavo talentas tik tobulėja - jei tu išvis turi talentą.

Jei nori būt rašytojas - parašyk milijoną žodžių, juos ištrink ir pradėk iš naujo.
Jei nori būt laisvas - būk neskaitomas ir neturtingas.
O jei nori, kad gerbčiau - tai neleisk niekam aiškinti, kaip kas turi būti padaryta

Tikras rašytojas parašo daugiau nei žmonės sugeba perskaityti.

Ir po daugelio metų gal kažkas atkreips į tave dėmesį, bet kam tau tai, kai viskas jau parašyta, o tu jau numiręs

Manau, kad tikras rašytojas ir pragare rašo.