Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2017-05-27

Apie tuos infopreneurs

Naršiau čia internetą prieš mėnesį ir žiūriu kažkokia naujiena info sektoriuje.

Kažkokie "Infopreneurs". Pasiskaičiau ir susidariau nuomonę.

Mano galva tas naujas žodis, nežinau tiksliai kada jis atsirado yra tiesiog naujas pavadinimas tam pačiam blogeriui, kuris pardavinėja informacija.

Aišku suvokt ir apdorot informaciją reikia skilo, tačiau kaip čia pasakius. Gali tu stumdyt tą informaciją, bet tikrai ne lietuvoje.

Aš jau ilgą laiką rašau ir pasakysiu, kad pardavinėt informaciją reikia ją dar ir gražiai pateikt. Kur koks gilesnis info-tekstas, tai jis neturi jokios paklausos.

Jei aišku parašytum knygą kaip tapti turtingu per tris mėnesius, tai jinai turėtų paklausos užsienyje, visiems reikia pinigų. Tačiau tokių knygų rašytojai išmano šūdą apie money-makingą.

Parašyti tekstą, kuris neva padeda yra vienas juokas - sudėtingumas pareina tada, kai reikia jį parduoti.

Susidariau nuomonę, kad sąžiningai dirbdamas nelabai ką uždirbsi, ypač kai Google algoritmai metą tą patį šūdina turinį pastoviai - gilaus ir prasmingo teksto nėrasi nei mediume, nei per google, nei per facebook - todėl, kad tokie tekstai nėra populiarus.

Kaip kažkas sakė, kad Seth Godin blogas yra geriausias, o visa kita yra šūdas - čia yra tiesa, nes tiesiog kiti blogai negali iškilti rašydami tomis pačiomis temomis.

Populiariausia rašliava yra "kaip būti rašytoju".

Tokie tekstai tik parodo, kad tie pripažinti How to rašytojai moka parduoti neveikiančias taktikas rašytojui. Matai, jei žmogus nori būt rašytojas - jam nereikia How to. Nes jis ir taip ir taip rašo.

How to visokie reikalingi tiems, kas nori išspausti iš savęs rašytoją.

Geriausios knygos yra parašytos beraščių, todėl sakau, kad norint būti rašytoju nereikia būti raštingu, nes raštingumas yra redaktoriaus darbas - jam už tai pinigus moka, bet vėl gi.

Jei žmogus yra anglas, jam geriausia save išbandyti mediume, o jei lietuvis - tai blogosferoje, nes mediume papraščiausiai lietuviškų tekstų niekas neras.

Kiekvienas gali būti rašytojas, bet tik rašytojai tai žino. Čia žinai ta frazė, kur ant ŠMC sienos užtepliota.

Pirmas milionas žodžių dažniausiai būna šūdas, juos reikia parašyt ir poto išmest ar išbraukt ir po to tu rašytojas, gal infopreneuras.

Rašytoją iš tikro turi varyt kreatyvas, jei nėra kreatyvo - nesvarbu kokios ambicijos - viskas pasmerkta žlugimui.

Aš pats rašiau apie rašymą ir kitus dalykus, ne todėl, kad negaliu rašyt grožinės literatūros, o todėl, kad man jinai pati yra neįdomi ir ją reikia ilgai rašyt.

Esu gi parašęs tualetinį detektyvą, procesas geras labai buvo, bet dabar nekyla rašyt kažko ilgiau nei blog postą. Geriau trumpiau ir įvairiau - nei vieną ilgą anekdotą, kurį perskaitys koks 10-20 žmonių iki galo.

Čia jau pačio rašytojo pasirinkimas ką rašyt. Knygas rašyt, tai reikia turėt idėjas. Aš aišku nesakau, kad nebandžiau parašyti kažko dar - tačiau man nesigavo pajaust tokio draivo, kaip, kad rašant detektyvą.

Pasakysiu atvirai - blogosfera yra tik rašymo terpė, gal pati blogosfera yra ir mirusi, tačiau rašymas toli gražu nėra miręs. Jei apie tave žinotų tie kam reikia, tai tu būtum žinomas. Tačiau pasiekt savo skaitytoją informacijos pertekliaus amžiuje yra beveik neįmanoma - jei jis pats tavęs neranda.

Gali ten reklamuoti, kišti pinigus, bet aš pasakysiu iš savo patirties - neverta. Jei žmonės neranda, tai jiems ir neįdomu. Dabar rasti kažką sistemos atžvilgiu yra labai lengva.

Bet kokiu atveju, kažkokia energija turi stumti rašytoją į priekį.

Nes paprasčiausiai žmogus, kuris nėra rašytojas - išsibezdės per pirmus tris mėnesius - jei rašys kiekvieną dieną po 100-2000 žodžių straipsnius.

Blogi rašytojai yra tie, kurie neturi ką pasakyti, o geri rašytojai, nepriklausomai nuo pripažinimo, yra tie, kurie pastoviai rašo ir kažką kažkam sako - nors ir niekas jų negirdi.

Pripažinimas dar nieko nereiškia.

Jei per metus išbezdėsi 1 knygą, tai jinai paskęs tarp kitų milijono knygų vien anglų kalba, ką jau kalbėt apie likusį pasaulį - todėl prieš rašant reikia suvokti, kad dėl šlovės rašyti neverta, nes užsipisi, jei nesi tas, kuris rašo pop-šūdą.

Tai tiek, dėl manęs, tai pardavinėkit tą informaciją man negaila, bet tikrai nemokėsiu už tai, ką galiu rasti nemokami.

O ir tavo knygos, greičiausiai neskaitysiu, nes dabar žmonės paprasčiausiai nebeskaito tiek, kiek skaitė seniau, kol nebuvo modernios medijos.

Tą irgi reikia įskaičiuoti į savo "karjerą", jei taip galima pavadinti.

Būti rašytoju yra negro darbas, jei tai ne pramoga.

Bet jei gautum pripažinimą ir mokėtų už tavo tekstus be užsakymo, ta prasme - tu rašai ką nori ir juos vistiek perka, va čia tai aukso lobis būtų - tačiau nereikia svajot ir gyvenkim realybėje, man dar nepavyko.