Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2017-03-18

"Nepublikuotas" rašytojas

Laikai, kai buvai nepublikuotas rašytojas - jau praėjo.

Dabar visi rašytojai yra publikuojami - nes publikacija priklauso tik nuo tavęs.

Dedi į internetą savo raštą ir lauki sėkmės. Išbandai save - pažiūri google analytics duomenis ir žinai ar tave skaito ar ne - žinai, kiek žmonių reguliariai tave lanko.

Greičiau būsi nepopuliarus ir neskaitomas - nei nepublikuojamas.

Ir tai užgniaužia širdį, kai už savo darbą negauni jokio atlygio, bet taip jau yra.

Vieno žmogaus knygą skaito vienas žmogus - ne dėl to, kad jinai bloga knyga.

O dėl to, kad žmonės vis mažiau ir mažiau skaito.

Ilgalaikė sėkmė prasideda nuo ilgalaikio tikslo, dedikacijos.

Taip mus užgrūdina, kad nepasiduotume ir siektume savo tikslo.

Blogeriu būti nėra sunku - atsidarai savo profilį ir rašai, sunku yra paversti savo blogą skaitomu - čia prasideda tikras darbas, kuris kartais gali pareikalauti dešimtmečio.

Aišku vieni tinklaraščiai greičiau paeina, kiti lėčiau.

Svarbu yra nesusigadint savo reputacijos.

Ir viskas priklauso nuo Google - ar jis atves srautą į tavo tinklapį ar ne. Čia yra visa neskaitomų blogų problema - jie negauna pakankamai reikiamo srauto.

Jei algoritmas nevertina tavo teksto - tai srauto tu negausi, kad ir kiek tu rašysi.

Taip jau yra.

Todėl nereikia sakyti, kad "manęs niekas nepublikuoja" publikacijai galimybių yra apstu, ypač internete. Kitas dalykas yra tas, kad leidyklos nenori išleisti tavo teksto, nes joms tai bus nuostolis - taip jau būna su nežinomais rašytojais - niekas nenori rizikuoti savo kapitalu.

Esminis dalykas visgi yra ne leidyba, o platinimas. Jei parašęs nemokamą knygą pasiekčiau milijoną vartotojų - būčiau laimingas. Bet pasiekti savo skaitytojus nėra taip lengva.

Ypač, kai tiek daug konkurencijos ir tiek daug taip vadinamų "blogerių".

Norint rašyti blogą reikia iš pradžių būti asmenybe verta sekimo. Reikia kažkokių pasiekimų už blogosferos ribų. Nes tai, kad tu šiaip rašysi - kas iš to. Aš jau tuo įsitikinau.