internauto monologai

Info-archyvas

Aš visada sakiau, kad žmogus, kuriam patinka rašyti turėtų rašyti pradžioje tinklaraštį kol sukauptų tam tikrą informacijos archyvą - skaito jį kažkas ar ne.

Tinklaraščio rašymas, tai įtemptas darbas - tu jį darai komercišką ar ne.

Mano rašymas pasiteisino, nes savo psichiatrę studentę, kuri rašo kažkokį darbą apie mano ligos istoriją nukreipiau į šį tinklaraštį. Ir matomai ji rado kažką naudingo.

Turėti savo asmeninę platformą internete, kur gali nukreipti kitus žmones yra labai pravartu.

Pasakodamas savo aktualijas, papasakosi daugiau rašydamas, nei kalbėdamas gyvai.

Visi monologai turi savo vertę, kurią įvertina skaitytojas ar tavo psichiatras.

Nesvarbu, kas tu ten esi - tavimi kažkas domisi. Seka.

Aišku, gali dėt asmeninę informaciją apie savo savijautą arba gali dėt kažką skaitytojui orientuota - nėra didelio skirtumo.

Kad tave kažkas skaitytų tu turi būt geros informacijos tiekėjas.

Aš aišku nekalbu apie reklamą ir kitus reklamavimo dalykus, bet kuo mažiau reklamuoji tuo mažiau tave skaito - taip jau yra.

Man nėra ko stebėtis, kad mano tinklaraštis ant snarglių laikosi.

Mano tikslas visada buvo sukurti sau internetinę platformą, kur galėčiau nukreipti žmones, kurie manimi domisi.

Išrašyti liguistas ir sveikas mintis, tai man kaip reabilitacija.

Manau kiekvienas žmogus, kuris turi bent trupinį smegenų turėtų tai daryt, nes to vertė yra neįvertinama.

Kiek žmonių iš užsienio pasakoja, kaip tinklaraščio rašymas pakeitė jų gyvenimus, kaip atsirado tam tikros galimybės - aišku, tai užsienis, bet manau ir lietuvoje mada rašyt tinklaraščius grįš, nepriaugo gal todėl, kad žmonės čia neįdomūs gyvena. Žiauriai susireikšminę.

Arba žinai kas gali būt. Kad žmogus, kuris rašo - neranda savo auditorijos, tai tiek. O rašyti be auditorijos yra užknisantis ir morališkai varginantis darbas.

Aišku, nesakau, kad užsienyje visi ten talentingi blogeriai ir visi gauna pripažinimą ir šaibas.

Tiesiog toks dalykas, kaip asmeninė platforma yra labai pravartus - valandų valandos visokiausių aiškinimų vienoje krūvoje - tik reikia susirasti tai, kas pačiam įdomu.

O ir rašyti neprivalai idealiai, gali padaryti vieną kitą klaidą žodyje - svarbiausia, kad tekstas būtų suprantamas. Apie kablelius ir skyrybos ženklus išvis nekalbu - jų gali ir nebūti.

Aš vat galvoju, kas bus su mano tinklaraščiu, kai parašysiu 10 - 20 metų, nu logiškai galvojant - nepasisekt negali, kai tiek daug įrašų.

Reikia nepamiršti, kad tinklaraštis dirba 24/7. Ir tavo rašomas archyvas visada kaupiasi.

Atsimint reikia tai, kad gerus dalykus žmonės mėgsta.