internauto monologai

Beviltiška

Būna dienų, kai viskas atrodo beviltiška. Norisi viską mesti ir nieko nedaryt bei užsidaryti į savo kiautą.

Būti žinomu, tai ne tas pats, kas būti populiariu. Žmonės mane žino, bet jie nesuinteresuoti mano tinklaraščiu ir aš nežinau kodėl.

Lyg atrodo, kad nesąmonių nerašau.

Pasakysiu iš savo patirties, tai, kad rašysi metus tai dar nieko nereiškia. Nerėkiant ir nekišant savo šūdo kitiems tu nesusilauksi daugiau dešimt žmonių į dieną. Taip jau yra.

Kažkada galvojau, kad tinklaraščio skaitomumas kils eksponentiškai.

Kuo daugiau įrašų tuo didesnė tikimybė, kad kažkuris iš įrašų papuls skaitytojui. Galvojau, kad kuo daugiau aš rašysiu - tuo geriau man pačiam bus, bet dabar pažiūriu ir suprantu, kad esmė yra vieną įrašą pateikt dideliam kiekiui žmonių.

Galvojau, kad aš rašysiu kasdien ir iš to kažkas bus, bet dabar esu tokioje situacijoje, kad nežinau ar tęsti šitą tinklaraštį ar ne, nes populiarumu jis nepasižymi.

Iš to seka, kad visi, kurie rašo sau ir dėl savo malonumo būna neskaitomi rašytojai. Aišku vienetai skaito. Ir ateityje jį skaitys. Tačiau, kol nesi populiarus, tai iš to neuždirbsi.

Galėčiau metus rašyti angliškai, bet manau, kad bus tas pats.

Matai, kai esi beviltiškoje situacijoje, įsiremi į kažkokias bėdas, kurios nuo tavęs nepriklauso. Jei nori būti skaitomas - turi būti bent kažkiek pripažintas. Bent turėt tą keletą žmonių, kuriems patinka.

Juk skaitomumas ne nuo manęs nepriklauso, o nuo žmonių. Juk aš nekaltas, kad mano tekstas jiems netinkamas. Bet visada atsiranda vienetai, kurie paskaito.

Parašęs metus pradedi suprasti, kad nesi įdomus žmogus arba reikiami žmonės tiesiog neranda tavo rašto.

Tai iš tikrųjų yra nuvilianti patirtis.

Tačiau jei neturi skaitomumo šiandien neverta pasiduot, gal jis bus po metų, po kitų. Čia ir yra didelis klausimas. Juk tekstas, kurį tu rašai turi ilgametę vertę, jei aktualijų nerašai.

Man būna surandu tekstą, kuris prieš 8 ar 9 metus parašytas ir aš jį perskaitau ir tai nereiškia, kad žmogaus darbas nuėjo veltui, tad jei tu gali patikti bent vienam žmogui - tau apsimoka rašyt.

Nes pagal Račą, tai tinklaraštį skaito vienas žmogus. Taip jau jis sakė, kažkur skaičiau.

Apmaudu, kad metai rašymo neatneša tokių rezultatų, kokių tu tikiesi. Tačiau metai iš tavo gyvenimo nebūna išbraukti, tiesiog tu padarai darbą ir negavai jokio atpildo, todėl sakyčiau, kad kompensavimo dėsnis yra mitas. Jei toks dėsnis iš viso yra.

Prisipažinsiu, kad šis tinklaraštis yra pats ilgiausias tinklaraštis, kurį esu rašęs. Man kartais pačiam patinka paskaityti, tai ką rašiau prieš kelis mėnesius. Tačiau padarau išvadą, kad didžioji dalis žmonių šio tinklaraščio neskaito. Todėl belieka jį rašyti tiems keliems žmonėms, kuriems patinka jį skaityti.

Aišku, čia faktas, kad jei rašysi apie savo gyvenimą ir savo patirtis, tai nieko tu gero neuždirbsi. Nes tekstas turi būti parašytas skaitytojui, Tai faktas.

Nors iš kitos pusės išrašyti savo gyvenimo subtilybes yra gera patirtis pačiam žmogui, kuris mėgsta rašyti.

Aš jau įsitikinau, kad tinklaraštis yra geriausias būdas pačiam išmokti rašyti ir savo raštą numesti žmonėms. Geresnio būdo tiesiog nėra.

Parašęs šį tinklaraštį virš metų supratau tokį dalyką, kad žmonės tingi ieškoti, o gerus dalykus žmonės platina. Tad galima padaryti išvadą tokią: nereklamuojamo saito žmonės tiesiog neranda ir jo turinys nebūtinai yra prastas. Tiesiog jis nėra platinamas.

Laimi visgi tas, kas garsiau rėkia ir šaukia ir kiša savo skaitalą kitiems.

Supratau, kad pasiekti savo auditoriją nereklamuojant tinklaraščio yra neįmanoma, nors ir metus rašysi, tačiau esu skaitęs tokį dalyką, kad kai viena moteris rašė savo tinklaraštį dvidešimt metų, tai pirmus du ar tris metus pas ją nebuvo visiškai jokio srauto ir staiga vieną dieną srautas pakilo ir ji net gavo apdovanojimą už savo rašomą šlamštą, kaip ji pati sako,

Tai aišku suteikia kažkiek vilties, kad ne viskas yra prarasta ir belieka tik rašyti ilgus metus tam, kad įsitikinti ar esi geras rašytojas ar ne.

Nepabandęs nesužinosi, aš stebiuosi, kad šitas nereklamuojamas puslapis išvis gauna kažkiek peržiūrų, tai yra stebuklas. Ir reikia tuo didžiuotis.

Jei taip ir toliau tai po 821 metų apie mano tinklaraštį žinos visa Lietuva. Tai bent rašytojas.