internauto monologai

Atsiminkit, kad žmonės skaito viską

Dauguma aspektų priklauso nuo žmogaus žinomumo, kuo žmogus žinomesnis tuo jam reikia "mažiau" stengtis, kad išlaikyti skaitytojo dėmesį.

Pripažinti autoriai gali sakyti, ką nori, kaip nori ir kiek nori ir visada atsiras kas perka jų knygas, skaito jų blogus ir taip toliau, tačiau pripažinimą reikia užsitarnauti.

Niekas iš oro ir dėl nieko netampa pripažintas. Tą reikia suprasti ir tai reikia įvertinti.

Negali sakyti, kad dabar sėsi rašyt knygą ir tapsi pripažintas.

Pripažinimo siekimas yra ilgas ir nuobodus procesas.

Žmonės pripažįsta, tik pačius geriausius savo kartos atstovus.

Tačiau jei nesi pripažintas, tai dar nereiškia, kad tau neverta rašyt.

Reikia pripažinti, kad žmonės skaito bet kokį tekstą, ko pasekoje ir tu gali rašyti ką nori, kaip nori ir kiek nori, nes tu nesi prastesnis nei pripažintas autorius. Pripažinimas priklauso nuo žmonių, o tavo rašomas tekstas priklauso nuo tavęs.

Tai ką tu duosi pasauliui visada rezonuos su kai kuriais žmonėmis, bet kad ir kaip ten bebūtų turi susitaikyti su mintimi, kad rašai dėl žmonių, o ne dėl savęs.

Vienaip ar kitaip turėsi rašyti, tai, ką jie nori skaityti. Kito kelio nėra ir kuo anksčiau tai suprasi tuo geriau.

Tinklaraštis nėra išimtis, jis irgi turi būti rašomas žmonėms, bet viskas priklauso nuo to - su kokiais žmonėmis tu save asocijuoji. Nevykėlis rašytojas gali kuo puikiausiai rašyti blogą, kuris skirtas rašytojų motyvacijai. Jei tavęs niekas dar nespausdino, tai nereiškia, kad nespausdins ateityje.

Vienaip ar kitaip reikės išlaukti sėkmės lūžį. Aš kaip rašytojas supratau, kad tinklaraštis yra būtent tas būdas, kuriuo aš noriu rašyti - galėčiau aišku rašyti knygas, tačiau neturiu fantazijos, mano fantazija išsisėmė.

Rašymas rašymui nelygus. Bet tai nereiškia, kad blogeris nėra rašytojas. Viskas priklauso nuo skaitančiųjų žmonių kiekio. Jei tave nereklamuojant skaito dešimt žmonių - tai jau gera pradžia, ir skaitytojų kiekis tik didės.

Jei jau nuspręsi rašyt knygas, tai nebijok eksperimentuoti su stiliais ir žanrais - istorijos visada geresnės galvoje nei ant popieriaus lapo, todėl tik praktika padės išugdyti rašymo talentą.

Yra daug žmonių, kurie nori būti rašytojais, tačiau yra taip, kad rašymas pasirenka žmogų, o ne žmogus rašymą. Jei tau lemta rašyti, tai tu ir rašysi - nepriklausomai nuo stiliaus, žanro ir formos.

Tiesiog turi suprasti, kad nepriklausomai nuo tavo populiarumo - atsiras žmonių, kurie tavo šedevrą perskaitys nuo pradžių iki galo - atsimink, kad skaitomumas, tai yra skaičių žaidimas - kuo daugiau žmonių apie tave žino, tuo daugiau tave skaito. Taip jau yra.

Ir kai esi populiarus, tavo skaitomumas tik auga, bet jei turėsi tik vieną knygą, tai tave perskaitys ir užmirš, todėl turi pastoviai kažką rašyti ar knygas, ar tinklaraštį - čia nuo tavęs priklauso.

Svarbiausia būti žmogumi, kuris turi kažką pasakyti, o ne pilstyti iš tuščio į kiaurą, nes tokius žmones greitai atpažįsta ir tokių neskaito.

Norint rašyti reikia pastoviai tobulėti ir nestovėti vietoje - o tobulėsi tik rašydamas.