internauto monologai

"O kaip tu jautiesi?"

Kiekvienas, kuris dirba iš idėjos įsirems į tokį vieną dalyką.

Ar daryti tai ką nori pats ir ieškoti bendraminčių, kurie bus pakankamai malonus ir mokės tau už tai ką tu darai.

Arba iš kitos pusės daryti, tai ko nori kiti ir ieškoti "klientų".

Blogo atveju skaitytojų.

Jei dirbsi iš idėjos, įsiremsi į tokį dalyką, kad ne visi žino ką darai, ne visiems įdomu ką darai ir kai kurie dar pyks, kad tu dirbi iš idėjos, o ne eini į tradicinį darbą ir neužgyveni valstybei pinigų.

Dauguma sakys, kad tu esi narcizas ir savanaudis ir svajoklis - nori visko kaip lengviau.

Tačiau jei padirbsi penkis metus iš idėjos ir nieko už tai negausi - tu pasijausi, kaip aš - nusivylęs.

Tu nusivilsi ne savo darbu, o savo rezultatu - nes kai nieko negauni - supranti, kad tai ką darai yra kitiems neįdomu. Ir tai iš tikro užknisa, tačiau šios idėjos aspektas yra tas, kad tu nerandi tų, kuriems įdomu.

Juk pasaulyje tiek daug žmonių. Užtenka tūkstančio lojalių fanų, kurie tau po eurą į mėnesį pervestų už tavo darbą - tai realu net ir Lietuvoje. Kad gautum minimalią algą - užtenka 380 fanų, kuriems nebūtų gaila tau mokėti už tavo taip vadinamą darbą.

Ir kai tu nieko negauni už darbą, kurį darai po truputį pradėsi galvot, kad darai ne tą ką reikia.

Ar kad tavo idėja šlubuoja. Taip jau yra.

Gyvenam galimybių pasaulyje, bet kažkaip susilaukti ypatingo dėmesio šiomis dienomis yra pakankamai sunku.

Jei žmonės gali žaisti ir uždirbti pragyvenimui, tai manau, kad tikrai yra įmanoma rašyti ir uždirbti gyvenimui, net ir Lietuvoje - tačiau reikia tam tikro statuso, pripažinimo arba bent jau būti naudingu kitiems.

Jei rašysi sau, tai pats vienas ir skaitysi - tokia ta žiauri realybė. Ir dar sau algą galėsi mokėt.