Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2017-02-04

O aš nemanau, kad turi daryti kažką kitą

Pasakyk žmonėms, kad nori būti rašytojas, tai pasakys, kad tu durnas. Tu nesusilauksi šlovės ir eik daryk kažką kito.

Aišku, kol neužsikali duonos iš rašymo, tai būsi priverstas daryti kažkokį kitą darbą, bet kartais galima ir paxaliaviant. Pagyvent kokį dešimt metų iš tėvų pažiūrėt kaip eisis reikalai - rašymo kryptyje.

Mano problema su tinklaraščio rašymu yra ta, kad aš baisiai tingiu jį reklamuoti, jokių SEO taktikų nedarau ir taip toliau. Taip gaunasi, kad apie mano tinklaraštį žino labai mažai žmonių. Jei visi lietuviai žinotų aš tikrai turėčiau tūkstantį skaitytojų į dieną.

Kai rašymas tave pasirenka, tu nedarai to dėl pinigų, tu nedarai to dėl šlovės, tu nedarai to dėl bobų. Ir jei tave pasirinks rašymas, tu negalėsi nerašyt - tu sėdėsi dieną naktį ir bandysi suregst žodžius, kurie lips ir kurie bus skaitomi.

Prisipažinsiu - aš nesu rašytojas, bet man tai patinka. Jei ir tu nesi rašytojas, bet nori rašyt, tai yra labai gerai. Nes pripažinkim - gyvenimas yra pilnas nusivylimų ir kitų negandų, kurios tiesiog užknisa.

Rašai, rašai, o tavęs niekas nevertina... VISIEMS POCHUJ KĄ TU RAŠAI. ir tas užknisa - kokybės žaidime laimi geriausieji. Jie visus sudomina, jie visus pritraukia, o tu lieki vienas. Su savo taip vadinamu talentu.

Nu tu nori rašyt. Aš irgi noriu - tą ir darau čia dabar.

Žmonės sakys, užsiimk realiais darbais, kurie neša naudą. Bet jei numesi savo svajonę tapti rašytoju, tai bus išvis pravalas.

Tarkim aš ane? Aš nematau jokiame darbe, kurį galėčiau gauti tiek vertės, kiek aš galiu iš savęs išspaust su rašymu.

Man patinka rašyti ir daug, bet rašytoju savęs neskaitau, ir neskaitysiu tol, kol nematysiu kažkokių rezultatų. Bet juk rašymo esmė tai ne rezultatai, o pats procesas.

Aš mačiau prastų knygų. REAL BAD SHIT. ir manau, kad esu geresnis už kai kurias iš jų, kaip rašytojas.

Matai yra tendencijos, yra dalykai, kurie žmonėms patinka. Ir yra dalykai, kurie žmonėms nepatinka. Jei rašysi apie kekšes ir narkomanus nesusilauksi didelio dėmesio. Nors viskas priklauso nuo pateikimo. Rašyti yra talentas. Gerai rašyti yra jau darbas.

Jei jau pasirinksi šitą kelią, tai žinok, kad nėra taip, kad tu rašai kažką o žmonės skaito, geriausias būdas sužinoti ar tu esi vertas skaitymo, tai parašyti tinklaraštį apie dešimt metų ir tada jau turėsi surinkęs kažkokią tai auditoriją, ir tada galėsi iš geriausių įrašų padaryti knygą - taip daro Seth Godin.

Mane jis imponuoja kaip rašytojas, nėra pas jį stebuklingų antraščių, kurios trauktų masės, nėra ten jokių paveiksliukų yra grynai tekstas, kuris užveža daugumą. Ir viskas yra paprasta, taip kaip turi būti.

Geram rašytojui nereikia ten dizainų gražių ar skambių antraščių - žmogus, kuris kitiems patinka gali daryti savu stiliumi viską ir tas veža.

Žinai, kol neturi sėkmės, kaip rašytojas ir neturi darbo, tai didžiąją laiko dalį praleisi prie kompo kurdamas tekstą arba reklamuodamas savo tinklaraštį. Vienas iš dviejų. Neturėsi bapkių keliauti ir visi sakys, kad tu esi parazitas ir tu tik egzistuoji pasauliui nekuri jokios vertės, bet kai tik tave kažkas pastebės - žmonių nuomonė apie tave pasikeis.

Čia svarbu suprasti tokį aspektą, kad kuriantis žmogus turi daugiau vertės nei tas, kuris tiesiog dirba ten kokiu kilnotoju ar dar kur. Bet darbą kiekvienas vertina skirtingai, bet aš ne pirmus metus gyvenu šioje žemėje, tai matęs esu visiškai beprasmių darbų, bet už juos moka. Nori palaužt žmogų, duok jam darbą, kuris neturi jokios prasmės ir jis suluš per mėnesį.

Pasinerti į vieną dalyką yra menas, nes mus pastoviai blaško įvairūs dalykai. Ir kai tu pasineri į vieną veiklą ir supranti, kad gali kažką pakeisti. Nesi toks beviltiškas, koks kitiems atrodai.

Tiesiog yra dalykai, kuriuose tu geras ir yra dalykai, kuriuose tu lėvas - todėl jei esi lėvas rašytojas, tai eik kilnok dėžes, o jei esi geras rašytojas ir tuo tiki - turi ranką, kaip sakoma, tada rašyk ir užmiršk apie dėžučių kilnojimus, nes pasaulis atsivers po laiko.

Man patinka blogosfera dėl to, kad čia gali atsiverti ir sakyti tai ką nori, ir nesi varžomas jokių leidėjų ar kitų asmenų, kurie bando tave numenkint. Iš kur kiti žino, ko tu vertas? Jie tau tik gali primest, bet jei įsikalsi į galvą, kad esi geras rašytojas - toks ir būsi, nes pastoviai droši savo amatą ir tą reikia suprast. Nebūtina ten rašyt popsą, ar geriausias knygas ar kažkokias supistas aktualijas, kurios pritraukia mases, bet kita dieną jos yra bevertės. Nes senų naujienų niekas neskaito.

Jei nori kažką rašyt, tai rašyk tai, kas turės kažkokią tai išliekamąją vertę. Kad tavo raštas būtų aktualus ir po šimto metų, aišku reikės specializuotis, bet vistiek tai nėra neįgyvendinama. Blogas yra tik platforma, o tai ką jame rašai gali būti tas pats ką rašysi knygoje. Man bloga geriau rašyt, nes jis plečiasi ir kiekvieną įrašą galima rasti internetu. Man nereikia dabar rašyt knygų ar kažkokių fantastikų, kur aš bandysiu sukurti kažkokį įsivaizduojamą pasaulį su įsivaizduojamais veikėjais.

Bandžiau aš rašyti fantastikas, ne man. Man geriau rašyt pseudo filosofinį mėšlą, kuris įdomus tik vienetams, ir supranti koks dalykas yra - tu rašydamas kitaip sukuri ilgalaikį produktą, kuris būna aktualus ilgesniam laikui. Jei tavęs niekas neįvertina, tai dar nereiškia, kad tu nesi genijus.

Žmonės linkę kitus nuvertint, nes patys yra lochai, kurie niekada nieko nepasieks gyvenime ir supranti, jie net nebando, nes jie žino, kad nieko nepasieks. Ir kuo mažiau bandytojų, tuo daugiau galimybių man ir mano plauko žmonėms.

Tu gyvenime gali būti visiškas liurbis, bet jei tu gerai rašai ir gali lengvai užmegzti ryšį su žmonėmis tu prasimuši. Čia šimtas procentų. Yra daug žmonių, kurie kitus grūzina. Aš irgi mėgėjas pagrūzint, bet todėl, kad žmogus negalvotų nesąmonių ir susitaikytų su karčia realybe.

Žmonės pasaulyje miršta iš bado, o čia kitam pasaulio gale kalba, kad tu egzistuoji ir negyveni. Žinai žmonės nepatyrę nesėkmių gyvenime nesupranta jokio gyvenimo. Juk mūsų gyvenimas lafa, nieko daryt nereikia, viską už pinigus gaunam. Vertinam tik tuos, kurie turi grašį kišenėje, o tie, kurie nieko neturi yra nematomi ir niekam neįdomus - nes ką gi pasakys žmogus, kuris net ant batono nesugeba užsidirbt.

Čia yra tokia nesąmonė ir visas šitas šūdas mane taip grūzina, kad pizdec. Žmonės tokie protingi apsimeta, bet kai ateina laikas jiems kažką patiems padaryti - tai ima ir apsišika. Žmonės protingi tik komentuoti ir kritikuoti ir patarinėti ir kitus žeminti. Ir jei tu šiandien esi lūzeris - visi tave nurašo ir atmeta galimybę, kad tau pasiseks po ilgesnio ir sunkesnio darbo.

Tu man pasakyk žmogų, kuris sėdėtų ir darytų kažką penkis metus be jokio rezultato? Aš darau nu ir ką?

Nereikia čia pist proto, kad sunkus darbas visada atsiperka. Jei mano darbas būtų atsipirkęs aš jau seniai sėdėčiau ant kalno pinigų. Nu ir ką? Tiesiog yra dalykai, kurie nuo tavęs nepriklauso, bet retas, kuris sėkmės ištroškęs tai supranta.

Visi jie įsikalę, kad nuo tavęs viskas priklauso ir tiek. Ir jei tu nepasieki kažko per kažkurį laiką, tai esi lūzeris.

Tu gali rašyt geriausią tinklaraštį, bet jei tu jo nereklamuosi, tai jo niekas ir neras - tokia ta logika.

Ir nereikia sakyti čia, kad tu ten lėvas rašytojas, tu nemoki rašyt, tau kažkas nesigauna, tu turi adaptuotis. Kam rašyti kitaip nei tu nori? Tam, kad parašyti tokį patį mėšlą koks jau yra rašomas. Juk tu nekaltas, kad žmonėms bevertis mėšlas patinka. Juk tai jų pasirinkimas. Ir ar tu nori žemintis ir rašyti tai, kas vapšė nesuteikia jokio džiaugsmo tik finansinę naudą? Tai yra tavo pasirinkimas.

Bet jei rašysi kažkam kitam, o ne sau - tu niekada nebūsi matomas. Aišku, gerai pasiseka ten tiems išrinktiems, bet manęs tekstas rašomas masėms apie kažkokius buljonus nedomina, bet va žmonės ploja, ovacijos.

Tiesiog reikia pripažinti, kad ne visiems viskas patinka. Ir šiaip jei bandysi rašyt taip, kaip kažkas kitas rašo tu būsi lėvas rašytojas - čia faktas, nes niekam nereikia antro styveno kingo ar seth godin ar dar kažko. O dauguma imponuoja ir bando būti tokie kaip jie, nes jei jie gali, tai ir mes gali. Jei tu darysi taip pat kaip kažkas kitas daro - tai tu būsi feikas.

Todėl reikia atrasti savo unikalų stilių, savo unikalų požiūrį ar dar kažką. Gerai visi mes unikalūs, bet vistiek

Aš aišku nežinau, ar man pasiseks ar būsiu kada nors ten tarp tų krutiakų, kurie gali beleką rašyt ir jie vistiek bus skaitomi - bet širdyje taip norėčiau išgarsėt ir pasakyt visiems, kurie manim netikėjo, kad jie pistų nachuj ir man jų meilės nereikia.

Tu turi būt atviras su savim ir su pasauliu - jei žmogus vertas pasiuntimo, tu turi jį siųst ir neapsimest, kad širdyje esi geras žmogus ir tau patinka, kai tave šūdais drabsto.

Tie kas tavimi netiki yra neverti pasigailėjimo. Nes jie tave žlugdo nuo pat pradžių, kai tik svajonė tavyje įsisėja. Būna netiki šeima, draugai, o kai dar žmonės netiki, kurių tu nepažįsti - tai išvis abidniakas.

Tas netikėjimas gali sugniuždyti bet kokį žmogų, bet jei pasiduoti tai esi silpnas ir bailys - man taip pasakė viena dūra iš interneto, kuri kaip eilinis žmogus nepatikėjo mano talentu. Tai aš galvoju, o ką tu pasiekus, o man jinai sako, kad jinai nėra sėkminga, bet va stengiasi ir taip toliau. Man pasiūlė iškeist rašymą į fizinį darbą, kuris tipo sureguliuos smegenis ir man nereikės gerti vaistų nuo psichozės.

Kartais tie žmonės tokių nesąmonių pasako. Ir žinai, kartais pradedi galvot ar tu čia debilas ar kaip. Žinai tie žmonės galėtų patarimus susikišti sau į subinę, nes jų patarimai išvis yra šūdų šūdas. Kaip gali žmogus neįlindęs į svetimą kailį kažką patart.

Kai tu esi įsikalęs vieną dalyką, tau sakys eik dirbk, eik ten dar kažką daryk iškeisk savo svajones į trumpalaikį šūdą, kuris nevertas jokio darbo. Kas iš tų pinigų, kai už juos nėra ką pirkt. Aišku gali ten kūrva nusipirkt, kuri tau nučiulptų, bet pagal investuotojus tai prasta investicija būtų.

Žinai, kai esi susipykęs su dievu, su savim ir su pasauliu, tai gero nesitikėk - visada atsiras visokių debilų, kurie bandys kažką patart ar tau padėt, o dar geriau kai pradeda kritikuot apie dalykus, kurių išvis nesupranta - tai mane stebina labiausiai.

Pasakysiu tokį dalyką, jei sutiksi paprastą žmogų, tai nesitikėk iš jo protinių sugebėjimų. Jau daug internete žmonių, kurie rašo, kad people are stupid. Vieni apie kitus galvoja, kad yra debilai. Debilas debilui debilas.

Geriausia ką gali padaryt žmogus, kuris nori nugyvent gerą gyvenimą - tai atsiribot nuo žmonių, neturėt šeimos ir jokių vaikų ir išvis apmažint savo sąlytį su sociumu iki minimumo, ir tik tokiu būdu galima gerai nugyvent gyvenimą. O jei dar uždirbi per internetą, tai išvis jėga. Bet žinai nėra lengva. Nebent stumdysi mėšlą kažkokį.

Aš pasakysiu taip, jei pašaukė tave rašymas, tai tu nieko nepakeisi. Tu negalėsi mest, tu negalėsi pasiduot, nes tas dalykas eina iš vidaus. Ar tu pripažintas būsi ar ne - yra dalykai, kurie veikia savaime - rašymas vienas iš jų.

Ir jei tau kažkas sakys, kad mesk šitą idėją iš galvos, tai tu tą žmogų nušauk, nes rašymas yra geriausia ką gali padaryt žmogus savo gyvenime. Tie kas nerašo - miršta ir pasaulis apie juos užmiršta. Game over