Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2017-02-02

Kartais tiesiog trūksta žinių

Žinai, gali sugalvot geriausią idėją pasaulyje, bet jei neturi galimybės ją įgyvendint - nieko nepadarysi, kartais tiesiog trūksta talento mūsų idėjoms, kartais praktinių įgūdžių


Jei ir didelės tavo ambicijos, bet jei dabartiniam momentui negali niekaip realizuot savęs. Nesustok, kai kurios galimybės tiesiog po nosimi. Reikia tik jas pamatyt.

Nors ką aš čia sakau, aš jau virš dešimt metų nematau jokių galimybių. Yra kompas, yra internetas ir jei esi geras - būsi pastebėtas.

Kažkada galvojau darysiu neformatą ir laikui bėgant pasiseks, bet susivokiau, kad jau aš dešimt metų stumiu kažkokį mėšlą ir nieko nesigauna.

Ir šiandien supratau labai svarbų dalyką, sėdėjom su draugeliu žaidėm kortom - atspėk kokia korta iškris sekanti ir jis iš visos kaladės atspėjo 4 ar 5 kortas.

Gyvenime irgi reikia atspėt daug ką, bet jei kris netinkama korta - tu niekada neatspėsi.

Tu taikaisi prie realybės, o realybė prie tavęs. Būtų man lemta būt milijonieriumi - būčiau, gimčiau turtingoje šeimoje ir niekas man nesakytų, kad aš parazitas ir, kad tik egzistuoju.

Pinigai daug ką keičia. Pinigai keičia viską iš esmės, bet negimiau aš karaliumi, negimiau valdininku ir tu nieko nepadarysi, kad tavo genai kitokie, kad tavo pasaulio suvokimas toks ar anoks.

Norėčiau aš būt optimistas ir sakyt, viską savo gyvenime gali pakeist, tačiau toks nesu. Aš pagalvojus, nenoriu keistis, nes man gerai ir taip.

Su savo realybe aš jau susitaikęs - nusibodo man su ja kariaut, ir bandyt ją pritaikyt prie savęs - nesigauna ir nieko tu čia nepadarysi. Tik gali nepasiduot ir bandyt toliau.

Bet reikia pripažinti, kad mes gyvename vartotojų pasaulyje ir reikia kažką jiems kurti žinai. O jei tu nemoki kurti vartotojams ir parduoti - tu niekada nebūsi turtingas, kaip apgailėtina.

Yra aišku dalykai, kuriuos mes galime išmokti, bet žymiai daugiau dalykų, kurių mes negalime išmokti.

Tiesiog kažkaip gyvenant nereikia savęs sureikšminti. Yra pilna nelaimingesnių žmonių, kurie rankų ar kojų neturi. O čia viską turi ir nesi laimingas - tokia žmogaus prigimtis, norime vis daugiau, norime geriau ir kai pasiekiame tam tikrą lygį - norime dar daugiau.

Niekada nebus taip, kad užteks tiek kiek yra. Ypač prisiklausius amerikiečių, kurie vis sako, kad reikia daugiau pinigų, daugiau darbo ir kitų dalykų. Žodžiu, koks gyvenimas yra tokį ir gyveni ir gali keist nekeitęs - iš savo kailio išeisi tik tada, kai numirsi