Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2017-02-27

Kada žmogaus gyvenimas yra prasmingas

Žmogaus gyvenimas yra prasmingas tuomet, kai žmogaus realybė atitinka jo norus.

Daugelis žmonių gyvenančiu skurdžiose šalyse nori vandens ir maisto - pradinių poreikių, tačiau jų negauna ir miršta. Tokio gyvenimo tikrai nepavadinsi prasmingu gyvenimu, nes kam gimti, kad iš karto numirti.

Dauguma vaikų gimsta nesveiki arba mirę - tai gali sukelti šiokią tokią depresiją žmogui, kuriam visada sakė, kad gyvenimas yra gražus ir kupinas įspūdžių.

Niekas nepasakys, kas yra prasmingas gyvenimas. Bet prasmę galima atrasti. Ateistai sakys, kad nėra jokios prasmės. Jos gal ir nėra, kaip bendros esmės visai žmonijai. Tačiau individas, kuris gyvena be prasmės - yra pasmerktas moralinei žūčiai.

To pasėkoje kiekvienas dar gyvas žmogus ieško prasmės - vieniems tai pinigų kiekis banko sąskaitoje, kitiems sėkmingas verslas. Tretiems meilė ir vaikai.

Bet kokiu atveju, kiekvienas žmogus siekia save realizuoti visuomenėje iš to seka, kad mums reikia komercinės sėkmės ir kitų pripažinimo norint išgyventi. Reikia pripažinti faktą, kad mes esame vienas nuo kito priklausantys socialiniai organizmai, kuriems reikalingas kitų palaikymas sunkiomis akimirkomis, nes tikėjimas savimi gali išblėsti.

Mums taip pat reikia kompaniono. Vyrui - moters. Moteriai - vyro. Taip gamta sukūrė, aišku, kai kurie žmonės gali apsieiti be to, bet seksas yra vienas iš fiziologinių poreikių - tai nemokama pramoga ir tai nuima stresą bei nuovargį ir atpalaiduoja smegenis ir supina dviejų žmonių sielas.

Pagal pasireiškimus internete matyti, jog dauguma žmonių nemėgsta savo darbo, nemėgsta aplinkybių, kuriuose dirba - tad darbas yra ne tai ko žmogui reikia. Žmogui reikia hobio, kurį jis daro iš idėjos. Gerai, kai iš tos idėjos žmogus gali užsidirbti ir patenkinti savo poreikius. Aišku tai nevisiems, bet galiausiai laimi tie, kurie daro, o ne kitiems pavydi.

Kadangi realybė yra subjektyvi, mes visi turime skirtingus gyvenimo suvokimus, skirtingas gyvenimo prasmes ir skirtingus tikslus. Tas, kuris įprasmina savo gyvenimą - tas laimi galutiniame variante.

Gyventi be prasmės, tai nuolat jos ieškoti arba pasiduoti įvairioms emocijų bangoms.

Gyvenimas gyvenimui nelygus, turčiai sako, kad šlovė ir pinigai tai nėra atsakymas į gyvenimo klausimus. Tai nėra sprendimas, tai sėkmingos karjeros rezultatas.

Amžinai nebūsi sveikas, laikas nuo laiko kamuos ligos, tai suvesti gyvenimo prasmės į gerą sveikatą mes negalime, nes sveikata kažkada baigsis ir mes numirsime. Tai yra neišvengiame.

Sakyčiau gyvenimo prasmė, tai palikti po savęs palikimą. Parašyti knygą, sukurti idėją, sukurti sėkmingą produktą arba sukurti šeimą, jei sveikata gera. Tačiau jei žmogus neturi sveikatos ir negali pasirūpinti savimi monetarinėje sistemoje - jam geriau vaikų neturėti, nes vaikai bus ligoti ir bus daug problemų. Nebent žmogus ieško problemų ir gyvenimo iššūkių.

Apkeliauti pasaulį gali būti nuostabu, bet jei neturėsi už ką valgyti keliaudamas - pasaulio neapkeliausi, nebent sėdėsi prie kokios bažnyčios ir prašysi šalpos, bet jei esi gabus ir moki piešti ar groti muzikos instrumentu gali užsidirbti gatvėje. Muzika kalba universali.

Daug dalykų galima nuveikti gyvenime, tačiau tam reikia galimybių ir sąlygų. Neturėsi kojų, juk neapeisi pasaulio - tą reikia suprast.

Tavo gyvenimo prasmė yra tai, ką tu veiki, kai nenori nieko veikti, todėl rekomenduoju būti kūrėju ir užsiimti kokiu nors menu - išlavinti amatą laikui bėgant ir susikurti internete asmeninę reputaciją.

Kai kuriems gal nepatiks tai ką tu darai, o kiti tai įvertins ir gal už tai mokės tau pinigus - tu turi tai suprast.

Kuo labiau realybė atitiks tavo svajones, tuo laimingesnis tu būsi, tačiau nereikia atmesti fakto, kad gerai gyvenantys žmonės nori gyventi dar geriau. Tu nekaltas, kad žmonės ligoti, kad žmonės miršta. Tai sukelia liūdesį, bet gyvenimas nėra teisingas, todėl nereikia būti naiviu ir tikėtis, kad tau žmonės lengvai viską duos ir lengvai atleis už padarytas klaidas. Bet, tas, kuris netiki - tas nieko nedaro.

Todėl turėsi save motyvuoti, tačiau žinok, kad išorinė motyvacija yra laikina. Žmogus turi būti motyvuotas iš vidaus nepriklausomai nuo išorinių rezultatų.

Tie, kurie daro - padaro.

Bet jei nežinai ką čia darai šitam pasaulyje, palauk truputį ir sužinosi.

Jei nenori nieko daryt - nedaryk, nes esi laisvas. O jei bus lemta kažką padaryti - tu tai padarysi.

Tačiau nereikia pasimesti informacijos galybėje ir reikia išlaikyti kritinį protą ir jį lavinti - užsiimti mėgėjiška filosofija ir rašymu, nes tai praturtina sielą ilgajame periode.