Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2017-02-11

Auditorija prieš knygą

Tada dar kai buvau pradinukas rašytojas parašiau knygą ir neturėjau jokio supratimo apie knygas, jų leidybą ir kitus biznius, kur žmonės tiesiog nori iš tavęs užsidirbt šaibas.

Nusiunčiau į kelias leidyklas ir atmetė mano knygą, tai aš ją įdėjau į internetą.

Pagalvok - niekas neuždirbs pinigų iš nežinomo autoriaus, nežinomos knygos ir taip toliau - todėl leidyklos atmetė - nesvarbu, kad knyga yra grynas prikolas ir parašyta visiškai ant prikolo.

Supratau tokį dalyką, kad pradžiai - prieš rašant bet kokią knygą - reikia susiburti sau auditoriją, kuri skaitys ar pirks knygą.

Tada aš galvojau - parašai ir viskas - job done.

Ir gali dar vieną rašyt, ir kitą. Bet esmė yra auditorijos subūrimas.

Tai galima padaryti rašant kasdienį tinklaraštį. Ir vienas žinomas žmogus sakė, kad knygą reikia promotint tris metus prieš jos išleidimą - tai va.

Tu atsisėdi ir diena iš dienos buri sau auditoriją. Nes pripažinkim - niekas neskaito nežinomų autorių, visiems reikia kažkokių rekomendacijų ir taip toliau.

Supranti, jei tu rašysi tinklaraštį ir jis rezonuos su skaitytojais - tu turėsi galimybę suburti kokį 100 ar 1000 žmonių į krūvą, kurie tiesiog bus apakę nuo tavo taip vadinamo talento.

Aišku auditorijos subūrimas nėra lengvas dalykas. Čia viskas priklauso nuo tavo rašymo sugebėjimų, rašymo stiliaus ir rašymo temų.

Kai žmonės tavęs nežino - jie nemokės ten 20 litų už knygą, kuri yra pasityčiojimas iš modernios visuomenės. Ar kažkoks žvengas.

Todėl prieš pradedant rašyti knygą - būtina susiburti kažkokį bendraminčių klaną ar sukurti sektą, kuri tavim tikės ir pirks ar skaitys tavo knygą.

Kol neturi auditorijos, tai nelabai išreklamuosi savo knygą - nu kur tu įdėsi ją? Į linkomaniją? Parsisiųs apie 200 žmonių iš kurių skaitys tik 1 procentas, nes tie žmonės kurie viską siunčiasi nebus tavo auditorija.

Kitas aspektas yra tas, kad duosi vieną knygą ir žmonės tave pamirš, jei neturėsi kito materialo.

Taip jau yra. Sėkmei reikia būt pasiruošusiam. Ir rašyme, kaip ir bet kokiam dalyke reikia įdirbio.

Supranti, kol nesi sėkmingas - visiems ant tavęs nusispjaut - tokia ta rašymo industrija, kol žmonėms neįrodysi, kad tai ką tu rašai yra zajabys, tol jie tavimi netikės.

Ir buriant savo auditoriją reikės kantrybės, nes auditorijos per naktį ar per mėnesį nesubursi.

Gali išreklamuot savo tinklapį, bet tu tiesiog išmesi savo pinigus - žmonės turi eit pastoviai į tavo tinklapį ir skaityt, tai reiškia, kad jie turi tave rast per paieškos sistemą kažkaip arba per kitų rekomendacijas.

Ką tu sėdėsi ir spaminsi savo linkus į tinklaraštį? Čia yra visiška nesąmonė, todėl geriau yra rašyti ir kurti daug įrašų, kurie turi kažkokią vertę tavo auditorijai.

Iš tiek daug temų ir variantų - gali rašyti išties apie bet ką.

Ir kai tik tu pats suprasi, kad esi vertas skaitymo - tada pamatysi visai kitus rezultatus.

Aišku žmonės irgi turi tave pastebėt, bet auditorija susiformuoja su laiku - tau tereikia tik rašyti ir jei tavo raštas yra išties geras, toks koks turi būti - paieškos sistema tau atves labai daug žmonių, čia tik laiko klausimas.

Visi žmonės ateina iš paieškos sistemos arba iš kitų šaltinių rekomendacijos iš niekur kitur srautas neeina.

Sunkiausia rašant yra priversti kitus žmones tavimi tikėti ir tave reklaminti. Pačiam save reklamuoti yra nesąmonė - aš jau daug kartų tuo įsitikinau. Ne tame esmė

Internetinio rašymo esmė yra kurti vertę savo auditorijai - kuo daugiau tuo geriau.

Ir čia svarbu būti reguliariam - ar kartą per savaitę ar kiekvieną dieną - čia jau nuo tavęs priklauso, nes žmonės turi žinoti - kada tu parašysi.

Tik tada jie ateis.

Dar vienas aspektas yra tas, kad reikia specializuotis - jei rašai apie rašymą, tai apie tą tik ir rašyk ir nenukrypk nuo pagrindinės rašymo temos.

Patys prasčiausi blogai yra tie, kuriuose autorius rašo įvairiomis temomis, nes tada viena tema būna įdomi, o kita nelabai ir tokiu būdu nelabai išlaikysi savo skaitytojus.

Aišku kartais gali įmest kažką asmeniško ar taip toliau, bet ne tame esmė.

Blogo tikslas yra sukurti tinklapį, kuris yra kaip duomenų archyvas, kad žmonės galėtų visokiausių aspektų pasiskaityti tam tikroje temoje.

Po to aišku knyga. Čia dar vienas dalykas, kurį supratau. Jei jau subursi kažkokią auditoriją, tai tavo knyga turi būti ta pačia tema, kuria yra rašomas tinklaraštis, tai net gali būt geriausių įrašų kolekcija.

Nes jei žmonėms numesi kažką išvis ne į temą, tai jie nepirks ir neskaitys. Turi suprasti, kad tavo tinklaraštį žmonės skaito ne todėl, kad nori tave pažinti ir išklausyti visas tavo gyvenimo problemas ir niuansus, o todėl, kad tavo tinklaraštis sukuria kažkokią tai apčiuopiamą naudą, kurią jie gali pritaikyti praktikoje savo gyvenime.

Tavo blogas apie juos, o ne apie tave.

Aišku tinklaraštis yra asmeniškas dalykas, vieni sakytų, kad tai narcizų pomėgis - gal jo, gal ne. Bet jei skaitytojas neras jokios vertės ar kažkokių gyvenimiškų patarimų - tu neišlaikysi auditorijos.

Niekam iš tikro nėra įdomu, klausyti tavo pezalų, kaip tau nesiseka ir koks gyvenimas šūdas.

Reikia pripažinti vieną faktą - kad visi žmonės ieško naudos.

Tame tarpe ir aš. Man reikia auditorijos, kad galėčiau progresuoti kaip rašytojas, tai aš nusprendžiau rašyti tinklaraštį rašytojams, kurie yra užkibę taip pat kaip aš. Vieni aišku norės rašyti noveles, kiti dar kažką - ir aš čia neduosiu jokių how to patarimų, o tiesiog rašau tai su kuo pats susiduriu.

Viskas labai paprasta - nėra auditorijos, nėra sėkmės, nėra pinigų - rašyk tu ką nori, kaip nori ir kiek nori ir viskas susiveda į vieną tašką - auditorija.