Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2016-12-01

Neo irgi nežinojo, jog jis gyvena matricoje...

... kol su juo nesusisiekė morfėjus.

Neo irgi galvojo, kad gyvena normaliame pasaulyje. Dirbo programuotoju stambioje firmoje.

Taip pat yra ir su žmogumi, jis gyvena pasaulyje, net nenutuokdamas, kad tai sistema.

Mes jau žinome, kad gyvename sistemoje, kurioje viskas veikia savaime. Žmonės, mašinos, paukščiai, gėlės, medžiai - viskas ką matai per langą yra sistema. Tik nereikia pamiršti, kad sistema yra ir namuose - tik tai nelabai jaučiasi.

Gyvenimas sistemoje niekuo įspūdingas, tik iš mūsų gyvenamos sistemos neištrūksi į kažkokį kitą mistinį pasaulį. Kuris vadinsis tikrąją realybę, tačiau gali psichozės metu atitrūkti nuo sistemos ir pats tuo įsitikinti.

Kai aš pirmą kartą suvokiau, kad viskas veikia savaime. Aš buvau šokiruotas, nes niekada iki to laiko apie tai nemasčiau. Galvojau, kad gyvenu gyvenimą ir apie mane vyksta veiksmas kažkoks, net nenutuokiau, kad tas veiksmas ir visi kiti gyvenimo vingiai vyksta savaime ir aš negaliu nieko pakeist. Žinoma galiu paskambint draugui ir jį išsikviest į lauką, tačiau ne nuo manęs priklauso ar jis sutiks ar nesutiks - jei nesutiks priimu tai kaip sistemos neleidimą veiksmui įvykti.

Žinoti ir gyventi sistemoje, kuri veikia savaime yra nuostabu, tačiau nieko nuostabaus čia nėra. Kas iš to, kad tu žinai. Lyg galėtum kažką pakeisti - šitoje sistemoje tu valdai save ir tiek. Nieko daugiau tu valdyti negali. Tokia ta skaudi realybė.

Nuo savęs nepabėgsi. Gali tik susilieti su pasauliu ir pajausti, kad tu nesi kažkas atskiro. O esi visos sistemos dalis. Taip keista jausti, kad tu esi kažkas atskiro visai nesusieto su sistema - tai klaidingas požiūris. Tai klaidingas mąstymas.

Visas kosmosas veikia savaime, lygiai taip pat kaip ir tavo kūnas - jis veikia savaime, tau nereikia galvoti, kaip smegenys, širdis, kepenys ir kiti organai turi veikt - jie tiesiog veikia savaime.

Suvokimas, kad viskas veikia savaime iš tikrųjų išlaisvina, bet ne kiekvienas tai suvokia. Aš įsivaizduoju, kad yra žmonių, kurie visiškai to nejaučia ir apie tai nemąsto. Žinoma, susivieniję žmonės gali daug ką pakeisti šioje žemėje, bet žmonės nėra vieningi - jie niekada nebuvo vieningi ir greičiausiai niekada nebus vieningi. Nors kas čia žino.

Sistemai nerūpi kaip tu gyveni. Sistemą galime vadinti matrica arba dar kažkokiu kitu žodžiu, kuris apibrėžia tai, kad viskas vyksta savaime - tai reikia suprast, tik taip gali išsilaisvinti. Tačiau, kad ir ką darysi - būsi pririštas prie savo organizmo poreikių - maistas, vanduo ir minimali laimė - tai yra minimalūs žmogaus organizmo reikalavimai. Visa kita yra išgalvota ir greičiausiai nereikalinga, tačiau iš neturėjimo ką veikti galime daug ko prisigalvoti.

Jei turi kažkokią misiją šiame pasaulyje, tai sistema neleis tau numirti anksčiau laiko. Pati sistema mus saugo - iš kažkur atsiranda maistas ir vanduo, todėl gali leistis į pačias pavojingiausias keliones, jei tik turi noro.

Reikia pripažinti, kad mes nežinome, kas bus ateityje ir mes gyvendami tik žinome tokį dalyką, kad viskas yra nulemta į priekį. GAL. Niekas iš tikro negali žinoti, kas nulemta, o kas ne. Tačiau mes susikūrėme nuo sprogimo, o sprogimo skeveldros belekaip neišsiskaido. Viskas vyksta pakankamai intelektualiai ir pati sistema ji yra intelektuali, nes viskas arba susikūrė arba buvo sukurta, kažkokios intelektualios jėgos.

Jei sistema nebūtų užprogramuota, tai ji nežinotų kaip veikti. Todėl galime spręsti, kad mes gyvename kažkokioje programoje - aišku, tai nieko bendro su kompiuteriu neturi, nes kompiuteris tai žmogaus išradimas, kuris gali moduliuoti realybę pagal tam tikrus nustatymus ir kriterijus.

Realybę galima atkurti kompiuterio pagalba.

Reikia suprasti, kad mes nesame visatos centras ir kad mes esame nereikšmingi lyginant su visu kosmosu. Mes esame nematomi ir savo dydžio mes nežinome. Mūsų nustatyti dydžiai yra santykiniai.

Žinodamas, kad gyveni sistemoje gali šviesti kitus žmones, kurie dar to nežino.

Tai tiek.