internauto monologai

NEET

Gyvenimas be darbo yra labai paprastas. Atsikeli ryte, ką nors užkandi -- parūkai ir prisėdi prie kompiuterio.

Dar viena diena, kai tu ieškai galimybės -- kaip užsidirbti šitame pasaulyje. Nori tu to ar nenori -- turi tenkinti kitų žmonių užgaidas.

Aš ir bandau, kažką kažkaip patenkinti, bet nėra tiek žmonių, kiek, kad norėčiau kad būtų. Lietuva maža šalis, bet kai kurie žmonės ir čia prasisuka.

Sunku pripažinti, bet sėkmė nėra visiems. Visi mes paprasti žmonės, kurie bet kaip bando įsikabinti į šį pasaulį. ... ir vieniems sekasi, o kitiems, kaip tyčia - ne.

Kai buvau mažas, galvojau uždirbsiu milijoną lengvai. Buvau gi prisiskaitęs knygų, kurias rašo milijonieriai ir pagal juos, pinigų užsidirbti yra lengva.

Bet aš suku ir taip, ir kitaip tas savo smegenys ir kaip nėra pinigų, taip jų ir nėra. Lengviausia gal yra susirasti darbą ir jį dirbti, tačiau kaip internetas? Čia juk tokios galimybės, pinigai visur, bet kaip juos pasiimti sau?

Nesigauna ir tiek. Tu sėdi prie kompiuterio ir suki savo galvą kaip padaryti kažką ir kaip iš to užsidirbti, bet pasakysiu atvirai -- jei nieko nemoki, tai ir neužsidirbsi - nesvarbu kiek tu savo tą galvą suksi.

Norėčiau ir aš, rašyti tokį dienoraštį, kurį daug žmonių skaito, bet tai įmanoma tik Amerikoje, nes suprantama, kad daugiau žmonių ten ir kiekvienas, kuris yra kitoks, gali susirasti savo auditoriją.

Internetiniai video, kuriuos aš darau irgi neuždirbsi pinigų, nes jų niekas nežiūri -- juokingos peržiūros, ką jau kalbėti apie rašymą, kur tinklaraštį aplanko 5 žmonės į dieną.

Reikia suprasti, kad jei tau nesiseka kažko kažkam parašyti ar nufilmuoti, tai reiškia, kad nesi įdomus žmogus, bent jau masėms.

Visada atsiras dalis žmonių, kuriems patiks tavo amatas -- jei taip galima pavadinti. Iš tikro čia ne amatas, o šūdas.

Yra pilna žmonių, kurie daro tą patį ką ir tu, tik jiems sekasi žymiai geriau nei tau. Norint būti sėkmingų, reikia, kad tau pasisektų. Turi atsidurti reikiamu metu reikiamoje vietoje, bet tai dažniausiai nenutinka ir tu toliau sėdi prie kompo -- bandai čia kažką nuhackint ir pralobt. Norėčiau ir aš būti sėkmingas, bet sėkmė nėra mano pusėje.

Juk visas pasaulis yra išgalvotas, tai ką -- aš -- negaliu nieko sugalvoti? Kaip taip?

Galvok, ką tu tik nori, bet jei per 28 metus netapai milijonieriumi, ir sunkiai uždirbi eurą -- tai pinigų tu ir neturėsi ir milijonieriumi nebūsi. Tokia žinia, jei taip galima pavadinti yra labai apmaudi.

Juk viskas remiasi į pinigus. Reikia pavalgyt, turėt šiltų drabužių ir dar reikia kažkur gyvent ir tai kainuoja.

Pinigai yra viskas, tačiau nereikia atmesti ir sveikatos. Sveikata svarbu, bet jei nėra pinigų, tai kam ta sveikata?

Dabar sėdžiu prie kompiuterio ir nesuprantu, nejaugi visas gyvenimo tikslas yra sėdėti prie kompiuterio ir bendrauti internetu? Juk toks beveiksmis gyvenimas veda prie mirties. Aišku visi mes ankščiau ar vėliau numirsim, bet visa esmė gyvenimo -- juk ne mirtyje, o gyvenime.

Tai kaip mes gyvename priklauso nuo to, kaip mes sugebame adaptuotis prie realybės, kuo tu geriau adaptuojiesi prie aplinkos -- tuo tu geriau gyveni. Visi, kas adaptuotis nesugeba, pasmerkti arba mirti arba elgetauti.

Kai kurie žmonės galvoja, jog realybė prie jų adaptuojasi, tačiau realybei. Visai visatai yra visiškai nesvarbu kaip mes gyvename. Jei būtų dievas, tai ką jis neduotų gero gyvenimo žmogui, ypač, kai visi teigia, jog dievas žmogų mylį, nes jį sukūrė.

Aišku labai norisi tikėt dievais, bet žiūrint ką turim, tai kokiu dievu čia tikėsi -- kam jis davė tau ligas ir visokius sunkumus gyvenime. Kam jis davė nuobodulį ir beveiksmį gyvenimą. Aišku ne visi tokie sėdėtojai namie, kai kuriems gyvenimas sekasi iš tikro, bet nereikia savęs lygint su kitais -- yra kas nelaimingi, yra kas laimingi. Ir esi tu -- kažkur per vidurį. Nepasakyčiau, kad aš blogai gyvenu. Aš gyvenu iš tikro neblogai -- tik gaila nesigauna susikurti sau darbo. Aš apie tai visada kalbu, bet kai neturi jokių įgūdžių, tai kokį darbą tu sau susikursi - parašysi kažką internete ir gausi pinigus? Gerai būtų, jei viskas būtų taip lengva.

Labai gerai būtų.

Vieni sako nepasiduok ir sek savo svajonėmis, bet kai keiti energija į nieką, tai užknisa. Energiją reikia keisti į energiją - pinigai - tai juk energija. Kas sukuria daugiausiai vertės žmonėms, tas ir turi pinigų. O tie, kurie jokios vertės nesukuria - tie ir neturi pinigų. Visi tavo talentai skirti kitiems žmonėms. Juk pačiam rašyti ir po to skaityti yra absurdas. Kam tada išvis rašyti?

Išvis, pagalvojus, kam kažką daryti, jei mes vistiek numirsim? Turtų anapilin nenusineši. Bet gyventi, kol esi gyvas kažkaip reikia, todėl ir apsimoka rašyti ir kažką daryti. Gal nebūsi skaitomas dabar, bet gal kažkas paskaitys kai numirsi. Juk daug rašytojų tapo žinomi po mirties, tačiau aš į tokius nepretenduoju. Aš išvis į žinomus rašytojus nepretenduoju, nes žinai -- reikia labai gerai rašyti.

Gyvenimas, su savo šposais, kažkur mus veda, bet klausimas -- kur? Link mirties, jei atvirai. Kas gi reguliuoja visus šitus įvykius? Iš kur žmonėms atsiranda mintys? Nejaugi, mes patys imam ir sugalvojam kažką? Žinant faktą, kad gyvename kažkokioje biologinėje programoje, kur esame užprogramuoti numirt, tik va - klausimas - o kas toliau? Jei žinočiau, kad vėl gimsiu, tik kitam kūne, tai nejudinčiau nė piršto ir nerašyčiau čia jokių nesąmonių. Bet deja nežinau.

Keistas, tas gyvenimas, kai pagalvoji. Konkuruojam tam, kad išgyventume. Visi kiti žmonės tampa priešai -- konkurentai. Kažkur kažkada perskaičiau, jog ekonominė paklausa yra neribota, tačiau tai yra visiška nesąmonė. Jei būtų paklausa neribotą, tai galėtum kišti į sistemą ką tik nori ir iš to turėtum pinigų. Aišku žmonės skaito viską, net ir mano šitą rašliava "sueina", bet vistiek, kur gi mano pinigai, jei paklausa neribota. Paklausa yra ribota, uždirbti gali tik patys geriausi savo srities specialistai.

O tie, kas yra nežinomi, taip ir lieka nežinomi, kol kažko gero -- verto skaitymo arba pirkimo nepadaro. Nežinau -- gal iš tikro per mažai dirbu? Bet juk gimiau ne tam, kad dirbčiau, o tam, kad gyvenčiau, tačiau toks pas mane ir gyvenimas -- eilinė, katino stiliaus, egzistencija.

Kai kurie dalykai man tiesiog nedaeina, tikrai norėčiau gyventi kitaip. Norėčiau būtų sėkmingas ir daryti tą patį, ką darau dabar. Juk taip galima - ar ne?

Jei nori rašyti, tai turi gauti leidimą rašymui. Žmonės turi tave priimti į savo glėbį, jei taip galima pavadinti.

Iš to neturėjimo ką veikti, užsiimi niekais visokiausiais. Žinau, jog geriau sekasi rašyti, nei daryti tuos supistus video, kuriuos žiūri tik koks 100 žmonių. Ką jie ten mato -- nesuprantu, lygiai taip pat - ką čia. Nėra ką čia skaityti - eilinis internetinis šlamštas. Bet kai nėra ką veikti, galima užsiimti tokiu šūdu.