internauto monologai

Svajonių siekimas

Žinai, ne viskam lemta išsipildyti. Nėra taip, kad gyvenimas turi kažkokią prasmę.

Prasmę reikia sukurti. Keliesi tam, kad įvykdytum kažkokią misiją - kažkokį tikslą, kažką kas virpina tavo širdį. Juk dėl to mes ir gyvename, kad save atrastume.

Lengva tiems, kas anksti žino kuo nori būti. Žino kaip ką darys gyvenime, o jei dar sėkminga korta iškrenta - tai išvis, galima sakyti, kad kai kurie žmonės gyvena savo svajonių gyvenimus, bet nereikia atmesti ir to, kad didžioji žmonių dalis tiesiog egzistuoja - be jokio tikslo.

Juk rašytoju gali būti kiekvienas, bet ko netraukia - tas ir neparašys.

Aišku sakyti, kad savo svajones pasiekti yra lengva - lengva. Bet kiek aš pastebėjau savo svajones pasiekti yra sunku. Tu aišku gali atsikelti ir parodyti šiam pasauliui ką moki, bet pasaulis nebūtinai tavęs klausys. Tu gali būti teisus, bet jei nepriversi žmonių tavęs klausyti - tu atliksi savo darbą veltui.

Laikas parodys, kas gyvens sėkmingą gyvenimą, kas gyvens paprastą gyvenimą. Bet mažiausia ką tu gali padaryti - yra siekti savo svajonės ir stengtis tiek, kiek tu pajėgi. Savu tempu.

Juk ne visi gavo pripažinimą per naktį. Pripažinimo siekimas yra ilgas ir nuobodus dalykas, o dar kai nesiseka - norisi rėkti ir lipti sienomis. Kartais gali atrodyti, kad žmonės specialiai tau kenkia, tačiau reikia pripažinti faktą, kad pasaulis yra neutralus. Niekas specialiai niekam pakenkti nenori.

Blogiausia turbūt yra neturėti svajonės. Kažkada galvojau, kad atsikelsiu ryte - parašysiu kažką į savo tinklaraštį ir susilauksiu tūkstančių peržiūrų, nes žmonėms bus įdomu ką aš turiu pasakyti, tačiau tai ir liko tik svajonė. Iš dalies aš jau darau tai ką noriu daryti, bet yra kita medalio pusė - ar tu darai tai kas yra reikalinga? Nes jei darai tai kas reikalinga tik tau pačiam - niekada neturėsi pinigų. Kad ir ką darysi gyvenime, turėsi tenkinti kitų žmonių poreikius - tik iš ten atsiranda pinigai. Tačiau gali sukurti tai, ko reikės žmonėms ir tada tu jau būsi milijonierius - tereikia sudominti žmones savo amatu. Viskas skamba lengvai, bet tai yra sunku pasiekti.

Laimi tas, kas yra talentingas. Laimi tas, kas sunkiai dirba ir mokosi. O tie, kas nieko nedaro - niekada ir nelaimi.

Kad būtų taip lengva pasiekti savo užsibrėžto tikslo, tai visi būtų turtingi, gražiai apsirengę ir važinėtų prabangiomis mašinomis. Dėl tos pačios monetos mes visi konkuruojame. Pinigų pasaulyje yra ribotai, tačiau tai nereiškia, kad tu ir aš negalime jų turėti. Viskas priklauso nuo mūsų. Aišku pasiekti viršūnę meno srityje yra labai sunku, bet kokioje kitoje nišoje gal ir lengviau - nežinau. Manau viskas yra vienodai sunku.

Svarbiausia priversti žmones apie tave kalbėti, kol žmonės tylės. Tol tu nebūsi žinomas ir neturėsi šlovės - taip jau yra. Atsikeli kiekvieną dieną, padarai tai -- ką turi padaryti ir svajoji, kad pasiseks. Internetinis verslas yra labai sunkus dalykas, ypač kas liečia rašymą.

Bus apmaudu, jei praleidęs ilgas dienas prie savo rašymo -- negausiu pripažinimo. Tada galiausiai įsitikinsiu, kad pasaulis nėra teisingas. Juk kiekvienas gali palikti po savęs kažkokį tai palikimą šiam pasauliui. Aišku reikia mąstyti kritiškai, reikia įvertinti situaciją ir savo poziciją, savo talentus, savo įgūdžius ir savo pasaulėžiūrą.

Vienas dalykas, kuris man trukdo ramiai ir užtikrinai dirbti yra mano paties pesimizmas. Gyliai širdyje aš pats netikiu, kad man gali pasisekti, kad galiu sudominti kažkokį tai žmonių sluoksnį. Bet blaiviai pagalvojus, juk nuolatos dirbamas įgūdis tik gerėja. Todėl žinau, jog numirsiu tapęs savo srities profesionalu.

Visiems vieni dalykai sekasi lengviau, kiti sunkiau. Todėl geriausia dirbti tą dalyką, kuris tau patinka ir sekasi gan lengvai. Nes kai sekasi sunkiai, tai tuomet yra lengva mesti. Ir visada mesi tą dalyką, kuris tau nepatinka. O pasiliksi tuos dalykus, kurie virpina tavo širdį.

Tikėtis šlovės yra labai lengva, bet reikia pripažinti, kad žmonės patys išsirenka tuos, kuriuos garbina. Juk du rašytojai daro tą patį -- dėlioja raides tam tikra tvarka - vienas žinomas ir turtingas, o kitas nežinomas ir gyvenantis pusbadžiu. Kas garsiau rėkia, tas labiau ir uždirba.

Nereikia savęs lyginti su žmonėmis, kurie daro tai ką tu darai - jau kokius tris dešimtmečius ir yra pripažinti. Nelygink savo pradžios su kažkieno viduriu - tai yra pati svarbiausia taisyklė, nes jei pradėsi lygint save su kitais. Tai visada atsiras tokių, kurie tave apdeda visa galva. Taip jau yra.

Sulaukęs 28 metų supratau, kad gyvenimas bėga labai greitai ir mes iš tikro turime labai trumpą gyvenimą per kurį galima spėti padaryti viską kas yra skirta, arba atvirkščiai - visiškai nieko.

Tavo gyvenimas priklauso nuo tavęs, o tu priklausai nuo savo pasąmonės. Viskas vyksta savaime, tą reikia suprast.

Vienaip ar kitaip tu pasensi ir numirsi, todėl turi pasirūpinti ir atlikti veiksmus, kurie neleis tau mirti su gailesčių galvoje.

Tiesiog pabandyk save atrasti -- gal tau nusišypsos sėkmė!!!