Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2016-06-23

Susivokimas arba pabudimas

Tam, kad susivokti reikia suprasti, jog mes visi gyvename dirbtinėje aplinkoje. Mes esame labai nutolę nuo realios realybės. Aišku, kiekvienas įsivaizduoja tokį pasaulį - koks jam patogesnis.

Mes visi išugdyti sistemos ir kiekvienas individas turi rolę sistemoje. Rolė, tai nebūtinai darbas. Rolė, tai veikla kuria tu užsiimi didžiąją dalį savo gyvenimo. Atlikus rolę, mes sistemai tampame našta.

Reikia suprasti, kad žmonių sistema turi struktūra, tai reiškia rolių visumą, kuri viena be kitos negali egzistuoti. Juk dantų gręžimo aparato dantistas nesukuria, jis tik juo naudojasi. O sukuria aparatą technikai ir kiekvienas dalykas yra tarp savęs susietas. Žmonių rolės vienaip ar kitaip tenkina paklausą - vieni svarbesnes roles užima, kiti mažiau svarbias, tačiau visos rolės yra vienodai reikalingos. Kalbu apie tai, nes tokios informacijos aš niekur iki šiol nemačiau, tad tenka ją sukurti.

Struktūra susikuria savaime, laikui bėgant - kiekvienas turi rolę užkoduota savo genuose, o gal kur nors kitur - šito tikrai nežinau, nesu ekspertas. Jei neatlieki jokios rolės - esi pasmerktas mirčiai, nes jokiu būdu negalėsi integruotis į sistemą. Geriausiu atveju būsi miręs, blogiausiu atveju būsi sanitaras - bomžas, kuris tenkinsis sistemos atliekomis. Juk skirtingi žmonės vartoja skirtingus produktus, tas, kas tinka vienam, netinka kitam. Sukurdami pasaulį mes sukūrėme sau palankią aplinką, kurioje lengvai galime išgyventi - tereikia pinigų ir savęs realizavimo.

Jei koks bedarbis mąsto ir rašo - jis irgi atlieka svarbią visuomenei rolę. Žinoma galima rašyti ir blevyzga, galima rašyti tik tam, kad rašyti, o galima rašyti tik tuomet, kai turi ką pasakyti.

Daugelis žmonių gyvena autopilotu. Jie įgyja minimalų žinių kiekį reikalingą atlikti jų darbą ir daugiau niekada nesimoko ir susivokti nebando.

Turi suprasti, kad gyveni sistemoje, kuri turi struktūra. Ir blogiausia yra tuomet, kai nepritampi prie esamų normatyvų ir visada lieki autsaideris. Nepritapti, ko gero yra pati didžiausia šios kartos problema. Į darbą nepriima, nes žmonės nesąmoningai nustumia tave tavo rolės link. Jei esi filosofas, niekada nebūsi statybininku, jei esi statybininkas niekada nebūsi filosofu arba dailininku.

Galima susivokti, bet jei yra duota būti tik paprastu darbininku - tai juo ir būsi. Retas, kuris susivokia gyvendamas, nes tai padaryti yra gan sudėtinga. Aš irgi iš pradžių nieko nesupratau. Galvojau, kad turiu mokytis ir dirbti, tačiau niekada to nedariau ir tuo džiaugiuosi - užleidžiu vietą tam, kas dirba pagal savo rolę.

Aišku, mes esame kiek kitokie negu skruzdės. Galime keisti darbovietes, bosus ir netgi dirbti sau. Bet esminės savo rolės - nepakeisi. Galime įsivaizduoti, jog turime begalinę laisve, tačiau mūsų laisvė yra ribota. Nebent esi aukštesnis, negu visi kiti ir tokių žmonių būna. Kodėl teoriškai kiekvienas gali tapti prezidentu, o praktiškai ne? Yra rolės. Tas, kuris neturi vietos struktūroje visada bus išlaikytinis kitaip tariant sistemos brokas. Juk evoliucija vyksta pastoviai ir nėra vienodų žmonių, kaip ir nėra vienodų rolių, jei žiūrėti labai smulkmeniškai. Nuo rolės svarbos priklauso ir atpildas. Jei rolė nėra svarbi - finansinis atpildas menkas. Tas, kuris sukuria daugiausia vertės, tas susirenka visus pinigus - jei mes kalbame apie darbą.

Tas, kuris nesuvokia, kas vyksta aplink jį yra miegantis žmogus, kuris nesiorientuoja realybėje, o veikia autopilotu - tai yra reaguoja į aplinką ir atlieka pirmą į galvą šovusią funkciją. Tam, kad turėti rolę nėra būtina savęs suvokti. Kodėl gi žmonės nesusitaria, kodėl neįgyvendina jokio utopinio plano, o gi todėl, kad žmonės nesusikalba tarpusavyje - yra labai didelis kiekis žmonių ir su visais nesusitarsi, juk kalbų milijonas, o reikšmių dar daugiau. Ir be to žmonės užima skirtingus rangus. Juk visi benamiai ir šizofrenikai ir kiti nukvakeliai skelbia informaciją, kurios niekas neklauso ir negirdi. Iš tikro yra labai sudėtinga suvokti kada žmogus šneka rimtus ir protingus dalykus, o kada pjauna visišką grybą. Ypač, jei neturi išsilavinimo toje srityje apie kurią yra kalbama.

Nuolatos esame slegiami informacijos, nėra nė akimirkos kada į mūsų pasąmonę neeina informacija, todėl iš esmės turime būti stiprūs ir pakankamai informuoti, kad galėtume atlaikyti informacines atakas. Juk dabar kiekvienas rašytojas. Įsijunk kokį nors socialinį tinklą ir pasibjaurėsi žmonių skleidžiama informacija. Juk jie viską daro autopilotu reaguodami į aplinką, kuri juos supa.

Belieka tik atmerkti akis ir atverti protą ir tuomet iš karto pamatysi kaip kas vyksta aplinkui ir kaip vaikšto informacija tarp visų žmonių. Mes esame it vienas gyvas organas, kuris tarp savęs sąveikauja - aišku aš nieko naujo čia nepasakiau. Atrodo, kad visi viską ir taip žino, tad didelis protinguolis nepasirodysiu.

Tai tiek, jei yra klausimų šia tema - siųskite man elektroninį laišką, pasistengsiu atsakyti.