internauto monologai

Viena galva - viena realybė

Žinai, egzistuoja tik viena realybė - tai ta, kurią tu patiri. Visos kitos realybės neegzistuoja. Todėl priimti tai, ką mano kiti yra visiškas absurdas. Tu gyveni savo galvoje. O galva yra ribota.

Neįmanoma viso kosmoso sukišti į galvą - todėl visada bus dalykų, kurių mes nežinome ir nesuprantame ir nemokame.

Tai kaip išmoksi gyventi nulems visą tavo gyvenimą. Jei esi tingus, būsi tingus ir niekada nepasikeisi. Nes tingėti išmokai gyvendamas. Pamatei, kad nėra jokio tikslo stengtis. Nemėgsi darbo, tai jo ir neturėsi. Visi funkciniai darbai skirti nemąstantiems robotukams.

Aš tau pasakysiu taip: tikėk arba netikėk, bet tarp mūsų esantys žmonės yra botai. Jie skirti tam, kad pasirūpintų mumis - tikraisiais žmonėmis. Nu tu pagalvok, kam reikia dirbti ir statyti visus šituos miestus, dangoraižius ir kitus dalykus - kam visa tai, juk tai tiek daug darbo.

O kad esame durni tai faktas, netiki? Sukurk degtuką. Mes maistą perkam parduotuvėse, kurį kažkas kitas išaugina, o tu gyvendamas mieste pabandyk susiveikti maisto be parduotuvės. Pamatysi, kad nepavyks. Visi vaismedžiai ir kiti nemokamo maisto šaltiniai yra specialiai panaikinti. Juk kiekvienas gyvūnas gyvena be jokių parduotuvių ir namų ir rūbų ir kitos prabangos ir išgyvena. O žmogus - jam visko reikia. Pasiklydęs gamtoje žmogus neišgyventų - nebent labai gerai suvokia gamtą, tačiau kai mes gyvename dirbtinėje aplinkoje. Mūsų išgyvenimo instinktai atbunka. Mes nebemokame nieko, nes civilizacijoje visada tikimės pagalbos iš kitų žmonių, kurie gyvena toje pačioje civilizacijoje.

Žmogui atrodo, kad jis dominuoja pasaulį, bet iš tikro pasaulyje dominuoja vabzdžiai. Jiems tik maisto reikia. O maistas duotas gamtoje. Žmogus vienintelis padaras, kuris dirba ir daro visus tuos nereikalingus darbus. Žmogus prigimtinai yra kitoks, nei visos kitos gyvybės formos. Logiškai pagalvok - kur mūsų kailis ir kam mums tie rūbai. Nejaugi mes visi atsiradome Afrikoje? Kur buvo šilta ir mums rūbų nereikėjo. Bet net Afrikoje nuogi nevaikšto, visi prisidengę savo organus ir papus.

Kuo lengviau mes gyvename, tuo sunkiau išgyventi reikia. Aišku susirask darbą ir turėsi beveik viską ko reikia išgyvenimui. Bet tu visada dirbsi turtingiems. Visi skurdžiai dirba turtingiems - o turtingi nedirba. Nes žmogus prigimtinai yra tinginys, bent jau aš.

Šiais laikais visi kovoja dėl pinigų - stengiasi išgyventi ir sukuria įvairių pinigus gaminančių modelių. Tačiau patys pinigai, jie yra naudingi tik turtuoliams, bankininkams ir aferistams. Kodėl gi žmogus, kuris gimsta turėdamas lygias teises - niekada neuždirbs tiek, kiek uždirba iš kartos į kartą perduodančių verslą giminių vaikai.

Turi suprasti, kad gyveni programoje. Ir viskas kas nutinka tavo gyvenime nutinka tau dėl to, kad taip reikia. Nėra kito gyvenimo kelio - yra tik tas, kurį tu gyveni. Realybė viena, tai ta, kurią tu suvoki. Jei nesuvoki kaip reikia užsidirbti pinigų - tu jų neturėsi. Ir niekada nebūsi turtingas ar pasiturintis. Aišku galima gyventi ir kitų sąskaita. Bet tokie veikėjai nepatinka visuomenei.

Mus visus valdo turtingi dėdės, nes mes esame kaip skruzdės - nuolatos kažką veikiantys ir dirbantys. Mes visi esame viena struktūra ir jei tau niekas nesako ką reikia veikti - tai reiškia tau nereikia nieko veikti. Nes jei tau reikėtų kažką daryti - tau pasakytų tie, kas tave valdo.

Aišku - šiais laikais gali būti bet kas, rašytojas, aktorius ar dar kas nors, bet nebūsi jei neturi talento ir nežinai ko nori iš gyvenimo. O jei sugalvosi ką padaryt kitiems - niekas tavęs neklausys, nes tu nesi vadovas.

Visas pasaulis yra sukurtas ir mūsų norai yra fiktyvus, nes mes norime to, ką turi kiti žmonės. O jeigu atsisakai gyventi pagal kitų nustatytas taisykles - esi pasmerktas badui. Instinktai atbunka. Šiame pasaulyje tau niekas nieko neduos - ypač kai nieko nepažįsti. Jokio gero darbo, jokio alkoholio - nieko, nes šitame pasaulyje kiekvienas už save. Mes tikrai nesame už visus, kiekvienas gali daryti ką nori, tačiau darys tik tai, kas yra leista. O jei leidimo kažką daryti negauni, tai nieko tu ir nepadarysi.

Gali apsimesti, kad esi protingas, bet protingų yra tik vienetai. Visi kiti yra darbuotojai. Vieni sako - kiti daro.

Kai pažiūriu už lango - nesuvokiu kaip viskas yra padaryta ir sukurta, todėl turi būti kažkas toks protingas, kuris suvokia kaip ir ką reikia šitoje žemėje daryti. Niekas iš tikro nesuvokia koks yra žaidimas ir ką čia reikia daryti. O tau visai nesvarbu, ką galvoja kiti - tu esi atsakingas už savo gyvenimą. Niekas kitas už tave nenugyvens gyvenimo. Taip jau yra - šią sistemą sukūrė dar prieš man gimstant. Protingi žmonės valdo idiotus, o kiekvienas pats - jis galvoja, kad yra protingas, nes tiesiog kitų, protingų, žmonių galvoje nebuvo.

O jei esi kiek protingesnis nei vidutiniokas - tada pamatai kokie žmonės yra buki, nedraugiški ir šaltakraujiški. Jei žmonės norėtų, tai mes galėtume įgyvendinti net ir utopinius projektus - tik bėda yra ta, kad niekam to nereikia, nes žmonės nėra vieningi. Žmonės nesusikalba. Visi yra užkoduoti. Iš kur tu žinai, iš kur ateina tavo mintys. Jautiesi toks protingas, kad galėtum kažką sugalvot? Be abejo tai yra melas - pats esi sistemos dalis ir sugalvosi tik tai, kas tau duota. Nieko daugiau nesugalvosi. Jei nesi statęs namo ir nežinai kaip jį pastatyti bei neturi jėgų. Tai niekada namo tu ir nepastatysi - o jei kiti už tave nestatytų - gyventum dar iki šiol lauke ir diskomforte, tačiau tu būtum pripratęs, nes milijardų metų genai yra tavyje. Tu nešioji protėvių genus. Esi kiek protingesnis ir ilgaamžiškesnis. Tačiau nutolęs nuo savo prigimties.

Gyvenimo tikslas yra išgyventi, nes kitaip gyvenimas baigiasi, o tai ką sako religijos ir kiti klebonai yra paistalai. Nėra jokio dievo, nors įrodyti to neįmanoma, tačiau yra sistema - ir ji veikia. Sistema negalėjo susikurti savaime, todėl galime spręsti, kad kažkokie dėsniai ir intelektualios jėgos egzistuoja. Matai, be tavęs nebūtų realybės. Juk akmuo nejaučia savo egzistencijos, todėl jis egzistuoja kaip objektas, o ne kaip subjektas. O mes žmonės ir kiti gyvūnai egzistuojame kaip subjektai ir mes patiriame realybę, Akmeniui nesvarbu ar yra realybė ir kaip jis gyvena.

Viskas ką tu matai ir patiri gyvendamas realybėje yra skirta tik tai tau ir niekam kitam, nes visi tavo pojūčiai yra subjektyvus ir galioja tik tau. Realybė yra objektyvi, o jos suvokimas yra subjektyvus, todėl tai kas yra tavo galvoje nulems kaip tu gyvensi. Visas pasaulis yra neutralus ir niekas specialiai nenori tau pakenkti. Tiesiog viskas vyksta tam tikra tvarka, kuri yra chaotiška, tačiau sisteminga.

Visos gyvenimo taisyklės yra kitų sugalvotos, todėl pagrindinis mąstytojo tikslas yra suvokti gyvenimą ir bandyti apeiti visas taisykles ir rasti savo vietą, kur tu jauti 100 procentinį komfortą. Aišku, sako, kad norint pasiekti kažką turi išeiti iš savo komforto zonos, turi pats pasikeisti, tačiau visi tie pokyčiai yra nieko verti - tiesiog turi suvokti gyvenimą ir suprasti, kad jei nereikia nieko daryti, tai taip ir turi būti. Nes jei reikėtų daryti - tu gautum įsakymą. Kiekvienas žmogus turi rolę, savo funkcija, kurią jis atlieka gyvendamas. Vieni mąsto ir rašo, kiti stato, treti augina, ketvirti dar ką nors daro ir kiekviena funkcija yra vienodai reikalinga, tačiau nevienodai įvertinta. Todėl, kad protingi ir turtingi žmonės nenori niekam užleisti savo vietos.

Aišku - nieko nedarant važiuoja stogas, bet jei stogas važiuoja - reiškia taip ir turi būti. Nuo savęs nepabėgsi. O keistis, aišku galima, bet dėl ko? Dėl žmonių ant kurių tau nusišikt, o jiems nusišikt ant tavęs. Jei nekenti gyvenimo yra tik viena išeitis - savižudybė, bet žudytis ir nutraukti savo egzistenciją realiai neapsimoka, nes niekas nežino ar po šio gyvenimo bus dar vienas. Jei vieną kartą sugebėjai iš niekur ateiti, tai sugebėsi ir antrą kartą, nes tu nesi nei kūnas, nei protas, o patirtis. Tavo tikslas yra patirti realybę, tokią kokia ji yra arba tokią kokia sugebi patirti arba tokią, kokia yra duota.

Gyvenimas mums yra duotas. Mes čia nieko negalime pakeisti ar pasirinkti. Tiesiog mes reaguojame į išorinį pasaulį, kurio pakeisti mes negalime - galime tik jį įtakoti sukuriant kažkokią tai įrangą. Tačiau jei nesi protingas, nieko tu čia nepadarysi, nes yra be galo sunku ir pasaulį keičia tik vienetai.

Svarbiausia susirasti veiklą, kurią tu darysi, kai nebus ką daryti. Sėdėti be veiklos yra labai nuobodu, o veikla gali būti tiek intelektuali, tiek fizinė. Ir jei turi minčių visada gali pradėt rašyti, nes tavo raštas išliks amžinai, o tai yra geriau nei visi išradimai ir atradimai, kurie yra laikini. Mechaninis išradimas keičia žmogaus fizinę būklę, o tekstas ir raštas keičia žmogaus intelektualines vertybes. Aišku skaitys tik tie, kam reikia. O visi kiti užsiims kitais dalykais, tačiau raštas išliks amžinai.

Žmonių nepakeisi, jie turi pasikeisti patys - savaime. Ir po truputį mes visi keičiamės, bet jei galvosi apie kitus - nieko gyvenime nepasieksi. Tu turi gerinti savo gyvenimą, o pagerinęs savo - pagerinsi ir kitų. Žmonės visada išliks žmonėmis. Kiekviena karta bus vis protingesnė ir geresnė, nes evoliucinis procesas vyksta nuolatos. Aišku, galime suteršti savo gyvenamąją aplinką ir nustipti kaip musės.

Visada galvok ir bandyk suvokti kas esi. Kas esi, tai ne tai, ką tu darai. Reikia suvokti savo prigimtį. Mes iš gyvenimo norime daug, nes kiti tai turi ir viduje mes pavydime, nes žmogus nori būti toks pats, kokia yra jo aplinka. Nes jei turi mažiau ir esi kitoks, niekas su tavimi nesiskaitys ir tau nepadės. Todėl tu turi sugalvoti būdą, kaip tu darysi įtaką kitiems žmonėms. Įtaką gali daryti kiekvienas, kuris nori būti lyderiu - tau nereikia milijono fanų, tau užtenka kelių žmonių, kurie tavęs klauso. O jei sudominsi dešimtį žmonių - sudominsi ir milijoną, tačiau turi atminti, kad dauguma žmonių yra nemokšiški tamsuoliai, kuriems gyvenimo subtilybės rūpi tik tada, kai jiems yra blogai. Kiekvienas prie gyvenimo prisitaiko kaip gali ir gyvena taip, kaip moka. Niekas nėra idealus ir idealiu nereikia būti, kad išgyventi. Užtenka susirasti sau guolį ir įdėti maisto į burną - viskas - daugiau nieko daryti nereikia. Ir kad nieko daryti nereikia, tai reikia gerai suvokti. O jei reikės ką padaryti - atsiras kitų, kurie tai padarys. Todėl veržtis ir būti sėkmingu neapsimoka - reikia suvokti savo gyvenimą ir save patį. Aišku norisi daugiau, bet daugiau - yra išgalvota. Už daugiau - gaminsi daugiau ir pirksi daugiau ir turėsi mažiau. Neturėsi nei laiko, nei pinigų, nei noro gyventi taip, kaip reikia.