Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2016-05-15

Parazitizmas

Būti parazitu ir niekada nedirbti ko gero yra pašaukimas. Tingisi rytais keltis, kažkur eiti - ypač kai lyja. Norisi atsikelti ryte ir daryti tą vieną dalyką, kuris labiausiai veža nepaisant to, kad jį daryti nelabai sekasi.

Nedirbdamas po truputį tampi neakademiniu filosofu ir pradedi matyti gyvenimą. Tie, kas labai užsiėmę - neturi laiko galvoti apie gyvenimą. O kai tu parazituoji - tu permąstai viską. Tad parazitavimas turi savų pliusų.

Aišku atsibosta dienom sėdėti prie kompo ir kalbėtis su virtualiais draugais. Be abejo iš to naudos jokios.

Bet kai neturi pinigų - įsiremsi į tokį vieną dalyką: nėra ką veikti. Susigalvoti veiklos sunku, nes visi draugai apart bambalio alaus daugiau nieko nemato. Kartais pagalvoju - kodėl tokie draugai, o ne kitokie. Geresni su prastais nebendrauja. Nes žinai, laikas pinigai.

Turiu begalę laiko ir nulį pinigų. Užsikalti savaime nesigauna - nėra proto ir šiaip tingisi kažką daryti. Esu nusivylęs gyvenimu ir nematau jo spalvų - gyvenimas kažkoks nespalvotas. Aišku domėtis gyvenimu dar domiuosi, bet pats nieko nedarau, nes pinigų nėra.

Kadangi viskas yra mokama, tai kai neturi pinigų sau to neleisi. Visiems reikia mano pinigų. Man pačiam jų nereikia, nes už juos tik alkoholį galima nusipirkti. O kai turi nepakankamai pinigų rūbams, butui, moteriai, automobiliui - tai ką tu veiksi su pinigais? Taupysi tris metus kad kažką turėtum? Nesąmonė.

Reikia gyventi viena diena ir negalvoti kas bus rytoj. Aišku, gal tos senatvės ir nebus - nereikia dėl to myžti. Blogiausiu atveju numirsi badu. Kažkada bijojau mirti nuo širdies nepakankamumo, dabar bijau nuprotėti ir mirti badu kokiame nors užkampyje.

Tinginių smegenys veikia kitaip. Darbštūs žmonės pastatė pasaulį - tinginiai sugalvojo ką daryti.

Aišku gyvenimas jis tęsiasi, tačiau iš gyvenimo norisi daugiau, nes visi kiti turi. O tu neturi, būni kažkoks autsaideris. O kai nieko neturi ir mažai uždirbi - tuomet žmonės vengia  bendrauti. Visi žmonės myli pinigus, nes pinigai sukuria komforto jausmą. Už juos viską gausi.

Bet vėlgi paprastas darbuotojas niekada milijono neturės, nes jis gauna fiksuota atlyginimą. Nedirbs vienas už grašius, dirbs kitas.

Nežinau ką reikia daryti, kad tą milijoną uždirbti. Kažkada paskaičius milijonierių knygų atrodė, kad  uždirbti milijoną yra taip paprasta. Tiesiog daryk tai ką mėgsti, sukurk sistemą, kuri veikia automatiškai ir mėgaukis pinigais. Visa tai melas. Pasakyti apie milijoną yra žymiai lengviau, nei jį uždirbti. Viskas yra sėkmės reikalas, jei gyvenime pasitaikytų palankios sąlygos, kurios eitu man į naudą - tai aš irgi uždirbčiau pinigų, net iš rašymo. Ir knygą gerą parašyčiau ir tinklapis būtų skaitomas. Būčiau populiarus ir taip toliau. Tačiau įvykiai nevyksta man į nauda. O savo protu pasaulio nepavaldysi. Čia tik durniams atrodo, kad jie gali manipuliuoti pasauliu savo mintimis.

Aš jau daug kartų įsitikinau, kad pritraukimo dėsnis neveikia. Jei veiktų, tai jau būčiau realybę nuhackinęs. Tiesiog yra lemtis, kažkaip atrodo, kad viskas yra nulemta. Ir tu negali imti pakeisti ir pats pasikeisti, o jei gali - tai reikia tiek daug pastangų įdėti, išeiti iš savo komforto zonos ir taip toliau. Aš aišku išeičiau iš komforto zonos, jei tik žinočiau, kur reikia eiti.

Dabar viską galima padaryti neišėjus iš namų. Tiesiog reikia gerai įvaldyti kompiuterį - mokėti programuoti, parduoti, ir dar kaip nors prasimušti. Aišku aš nesu kompų profesionalas, bet žinau, tiek, kad jei turi geras smegenis tai gali parašyti knygą ir gauti pripažinimą, tačiau tai padaryti yra be galo sunku. Man tai nesigauna. Nesu aš tikras rašytojas, blogeris labiau. Bet vistiek, gali ir tinklaraštį rašyti ir būti populiarus, bet aš Lietuvoje tik kelis tinklaraščius žinau ir tai jie yra neskaitomi. Nes turbūt neįdomų tekstą rašo. Nesuprasi. Kažkaip toks jausmas, kad užsienyje alternatyvą labiau mėgsta. Nu aš nežinau.

Kažkaip man atrodo, jei rašyčiau angliškai, tai man labiau sektųsi. Nors tų angliškų tinklaraščių begalybė. Atsiranda tokių, kurie rašomi virš dešimt metų ir jų niekas neskaito. Čia nesuprasi, kažkaip tie žmonės patys atsirenka kas populiaru, kas ne populiaru. Nežinau - gal žmonės nėra vienodai talentingi. Vienus garbina masės, o kiti būna ne populiarūs ir lieka nuošalyje. Tai yra neteisybė. Atsitiktinis populiarumas laikinas dalykas, iš populiarėti gali per naktį, bet tas populiarumas nesilaikys ilgai. Ar populiarumas yra sunkus darbas? Nelabai noriu tuo tikėti, tačiau žinau, kad norint būti žinomu rašytoju reikia ilgai ir nuobodžiai rašyti nemokamai. Kol kažkas pastebės.

Nors man ir nesiseka, nesinori taip lengvai pasiduoti, nes yra žmonių, kurie ir mane skaito. Tiesiog tų žmonių yra labai mažai ir iš to pinigų aš neuždirbsiu. Bet gal čia reikia pralaukti tam tikrą laiką, kad būtų tas skaitomumas. Jei kokį šimtą žmonių sudominčiau savo tinklaraščiu, tai būčiau laimingas žmogus. Šimtas lojalių fanų - tai gi jėga. Bet kai tiek dar neturiu. Tai kažkaip nežinau. būnu parazitas ir einu link savo svajonės. Kažkaip kai nesi masių mėgiamas, tai viskas būna žymiai sunkiau. Nei tiems, kurie turi masėms patrauklią personą.

Nežinau kiek pasaulyje yra lietuvių, tačiau manau užtektinai, kad aš būčiau skaitomas. Nors man užkalnis sakė, kad mano tekstas nuobodus, tačiau geriau parašyti aš nemoku. Kažkada jis man sakė, kad geras įrašas pas mane buvo. Sakė jis man kad blogą trunka padaryti apie metus. Va aš nesuprantu, kaip jis tapo populiarus. Aišku, jis yra pripažintas Lietuvos žurnalistas, bet vistiek. Nors aš nesu žurnalistas, tačiau galėčiau susilaukti bent kokio šimto žmonių, kuriems būtų įdomu tai, ką aš čia rašau.

Juk viskas kas daroma yra daroma tam, kad pagerinti žmonių gyvenimo kokybę. Pavadink žmogų runkeliu ir tavo skaitomumas padidės. Vienu žodžiu aš žinau tiek, kad čia varau alternatyvą visai tai literatūrai kuri egzistuoja. Aš visiškai nenoriu tenkinti skaitytoju. Tiesiog rašau kažkokią tai pseudofilosofiją ir bandau išspręsti savo problemas. Kartais atrodo, kad negali maslovo piramidės peržengti. Man realiai reikia kažkaip save realizuoti.

Aš lyg ir realizuoju save rašydamas, tačiau rezultato nematau. Nusibodo rašyt ir nematyt jokių rezultatų. Nejaugi žmonės negali surasti mano tinklaraščio pagooglinę? Bbž kiek ten tų raktažodžių yra turėčiau kažkaip ant jų užtaikyti.

Kažkaip būti geriausiu nesigauna, nors ir norisi. Aš puikiai suprantu, kad šiame pasaulyje yra protingesnių už mane, bet yra ir durnesniu. Aš toks vidutinio proto žmogelis. Nei per daug protingas, nei per daug debilas. Bet kiekvienas turi teisę apie mane susidaryti bet kokią nuomonę. Manau jei nepatiktų tai ką aš čia rašau, tai niekas čia ir neskaitytų.

Alternatyva turi savo fanų. Puikiai suprantu, kad internete niekas neskaito, tačiau aš ieškau tokių žmonių kuriems rūpi ir kurie skaito.

Reikia dalintis su visuomene savo problemomis, nes kitaip tų problemų niekada neišspręsime. Tačiau yra žmonių, kurie sako, kad visos žmogaus bėdos yra jame pačiam. Nors aš nežinau. Man atrodo, kad problemos yra visuomenėje.

Tačiau jei gali nedirbti, tai nedirbk. Kiti žmonės prie to pripras, tačiau turi turėti užsiėmimą, kurį darysi. Parazitas rašytojas, labai gera profesija.