Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2016-05-09

Milijonierius per tris metus

Nežinau ką reikėtų gyvenime pakeisti, kad uždirbti milijoną per tris metus. 

Viskas atrodo labai paprasta, prisėdi - parašai knygą ir turi milijoną. Viskas labai paprasta, tereikia, kad tave pripažintu, o kol tavęs niekas nepripažins gali rašyti iki apsišikimo - niekam tavo popieriai nebus įdomus.

Taip jau yra. Ne aš sugalvojau tokį sudėtingą kelią link sėkmės. 

Sako, pakeisk draugus. Bet kur tu rasi žmones, kurie norės su tavimi bendrauti? Kur tie visi žmonės, eiti ieškoti kažko naujo? Kažko ypatingo? 

Nesąmonė. Protingesni žmonės su tavimi nebendraus, nes kas mėgsta bendrauti su durniais.

Turi va sau svajonę, susikuri svajonę ir ja pilnai tiki. Kas iš to? 

Nu gerai, galiu būti žinomas blogeris, tai yra realu. Tikrai realu, tik va rašyti reikia tikrai ne taip, kaip aš rašau. Reikia žmonėms patarimų, reikia žmonės pasisakymų ir kitokio mėšlo, kuris priverčia juos jaustis gerai ir patenkintai. 

Galėčiau rašyti apie tikslų siekimą, bet kaip aš rašysiu, jei savo tikslo pats pasiekti negaliu? Visiška nesąmonė, aš netikiu, kad aš iš rašymo išvis kažkada uždirbsiu. Nes yra milijonai žmonių, kurie rašo geriau. 

Gali imti skaityti knygas ir tikėtis, jog parašysi kažką geriau, bet to nebus. To niekada nebus. Viskas ką aš galiu pasakyti yra kažkokia tai depresucha. Jau dvidešimt septynis metus gyvenu žemėje. Ir ne veltui esu pesimistas - nes niekas aplamai nesiseka. 

Tie žmonės, kurie pasakoja apie sėkmę - turbūt nesupranta, kad jiems pasisekė. Visiems sektis negali. Reikia žmonėms kalbėti tai, ką jie nori girdėti. O jei pražiosi burną su savomis temomis taip ir liksi vienas.

Tai ką daryti? Kaip per tris metus uždirbti milijoną? Čia ką - eiti dirbti šlavėju arba kasininku?

Aš noriu rašyt, o ne kažkokius darbus daryt. Jei kiti gali, tai galiu ir aš. Tik kaip daugumai man nepasiseks. Nes niekada nesiseka - yra dalykas, kurio aš nesuprantu. Ir kaip išspręst šitą problemą aš nežinau.

Galėčiau ten pasakoti apie bėdas ir tragedijas ir kaip jas išspręsti, bet, kad neturiu aš jokios patirties. Gyvenimą aš matau per negatyvą. 

Ir šiaip manau, jog pasakyti, kad per tris metus uždirbsi milijoną yra lengviau, nei jį iš tikro uždirbt. Motyvatoriai yra žmonės, kuriems pasisekė ir jie galvoja, jog jei jiems pasisekė, tai gali pasisekti ir tau. Tai yra visiška nesąmonė. Aišku, jei esi negatyvus žmogus, tai sėkmė tau nepriklauso. Turi mąstyti pozityviai, tačiau kaip tu mąstysi pozityviai, kai aplinkui žmonės neturi ką valgyti? Manai esi geresnis už likusius 7 milijardus žmonių? Sėkmės. Sėkmės uždirbti milijoną, jei neturi proto. Sėkmės uždirbti milijoną, jei neturi suvokimo kaip ką daryti. Sėkmės uždirbti milijoną, jei neturi jokio talento.

Sako jei tiki savimi, tai ateis žmonės ir tikės tavimi. Tai yra visiška nesąmonė, nes žmonės tiki darbu ir tavo rezultatais, bei tavo statusu. Jei tavo statusas nulinis ir tu esi niekas, tai niekad niekada nevertins tavo darbo. Svarbiausia yra įgyti statusą.

O jei tu varai kažkokią alternatyvą, kuri nėra patraukli daugumai žmonių, tai sėkmės tau uždirbant milijoną ir gaunant pripažinimą. 

Kartais man atrodo, kad kai kurie žmonės negyvena realybėje,o gyvena savo išgalvotame pasaulyje. Gali rašyt kiek tik nori ir jei žmonėms tu nesi patrauklus, tai jokio pripažinimo tu negausi. Sėkmės rašant. 

Dar didelis aspektas yra pažintys, jei tave kažkas gali prastumt kur nors, paviešint ar dar kaip nors tave padaryti labiau matomu šiame triukšme, tai gal tu ir prasimuši, bet jei niekas tavęs nemato, tai reiškia tu nesi niekam įdomus.

Žinau krūvą rašytojų, kurie rašo dešimt ir daugiau metų, o jų tinklaraščiai vos gyvi. Alternatyva neturi jokios paklausos. Visiems reikia mainstreaminės informacijos. Kitaip tariant šlamšto. 

Labai lengva suprasti, jog žmonės domisi šlamštu - tiesiog atsidaryk savo facebook anketą ir pažiūrėk kuo domisi tavo pažįstami ir pamatysi, jog tai vienas šlamštas. Bent mano atveju tai tiesa. 

Žodžiu, kad būti rašytoju, tai reikia turėti daug proto, būti perskaičius nemažai knygų ir tada viską apibendrinti. Aišku, jei nori būti nepripažintas rašytojas, tai gali rašyti ką tu tik nori, optimizmą, pesimizmą ar dar velnias žino kokį mėšlą, bet tada nereikia tikėtis kažkokių skaitytojų, kurie pirks tavo raštą ir sudarys didelį tavo tinklaraščio lankomumą. Žodžiu dirbdamas šlavėju uždirbsi daugiau negu būdamas nepripažintu rašytoju. Tokia tiesa, o per tris metus šlavėju milijono neuždirbsi.

Reikia kurti verslą kažkokį ar dar kažką, arba bandyti rašyt angliškai ir gerai save pristatyt, bet jei esi grynas lietuvis tai vargu ar anglų kalbą gerai mokėsi. Aš tarkim nemoku tiek, kad galėčiau knygas rašyt angliškai, o be to - jei neskaito lietuviškai, tai neskaitys ir angliškai. Tokia logika. Gerą knygą patys žmonės išsiverstų į kitą kalbą. 

Viskas šiandienai užteks.