internauto monologai

Kaip priversti skaitytojus tikėti tavo tekstais.

Būna labai apmaudu, kai niekas tavimi netiki. Tu lyg ir nori pakeist pasaulį, pasauliui kažką įrodyt, bet kai tik pradedi kažką daryti - niekas nemato tavo potencialo ir niekas tavimi netiki.

Belieka tik tęsti, tai ką esi pradėjęs ir neklausyti ką sako kiti. Atsimeni - dauguma žmonių yra vidutiniokai, o aukštesnės lygos žaidėjo vidutiniokas nieko neišmokys.

Reikia tikėti, ypač kai pasiimi sau atlikti sunkiausią užduotį. Pabandyk šiais laikais tapti žinomu rašytoju - bus pakankamai sunku. Tačiau yra įmanoma - reikia tik rašyti.

Žmonės netiki kitais, nes žmonės yra pesimistai. Aš pats ir įsiremiu į tai, kad žmonės galvoja, jog aš čia šūdą darau. Tačiau nepaisant visko jie man rašo ir nori man "padėti", bet ką gali padėti žmogus, kuris pats yra nežinomas ir nematomas. Ką jis, pasiūlys tau susirasti darbą arba iškeisti savo svajonę į kažką kito.

Pasiūlys tau pasikeisti ir rašyti kitaip, tenkinti kitus žmones ir taip toliau, tačiau nežinau - ar verta? Pasakyti kaip būti sėkmingu yra žymiai lengviau, nei iš tikro būti sėkmingu.

Jei jau klausyti patarimo, tai tik tų žmonių, kurie yra savo srities profesionalai. Jei nori būti rašytojas, klausi rašytojo ir parodai jam savo tekstus. Bet ir žymūs rašytojai tau gali pasakyti, kad rašai šūdą ir ką tu? Pasiduosi.

Ne visi darbai visiems patinka ir tikrai visų tu nepatenkinsi, todėl geriausia yra nusispjaut. Aišku, turi mąstyti apie skaitytojus, bet nebūtinai. Svarbiausia nepasiduoti ir tikėti savimi - gal praeis tam tikras bandymų kiekis ir kažkada tau pasiseks. Aš nežinau, pats nesu sėkmingas, bet man taip atrodo. Negali gi visada nesisekt.

Gali sėdėti ir keikti visą gyvenimą, tačiau nuo to niekas nepasikeis - pasaulis netaps geresnis, kai visus apkeiksi, bet jei reikia keikti, tai ir keik. Bet ateis laikas, kai tu atsileisi ir suprasi, kad su pasauliu reikia susidraugauti ir mąstyti pozityviai. Kiekvienas gali būti populiarus, viskas priklauso nuo to, kaip tu rašai ir ką tu rašai ir išvis ką tu nori pasakyti pasauliui. Žinutė, kurią siunti pasauliui yra svarbiausia. Žinai kaip sako, kad tie kas rašo gyvens amžinai. Bent jau tokia yra teorija.

Aš nežinau, nenoriu pasiduoti, nenoriu čia skleisti negatyvo, bet rašau apie gyvenimą taip, kaip man yra. Gal tai pesimizmas, bet reikia karts nuo karto parašyti kažką optimistiško, kad pakelti savo reitingą. Niekam nepatiks rašytojas, kuris sėdi ir skundžiasi gyvenimu. Bet kartais norisi skųstis, ką jau padarysi.

Žmonės netiki, nes sudominti žmones yra labai sunku šiais laikais. Ir šiaip didžioji dalis žmonių neskaito, nes skaityti nėra populiaru ir galiausiai nėra ką skaityti. Ką skaitysi? Aktualijas, jos po poros dienų tampa neaktualios. Aš pats neskaitau, nes nerandu tokios literatūros kuri man būtų įdomi. Bet jei man neįdomu, tai nereiškia, kad neįdomu kitiems. Kadangi aš nerandu tokios literatūros, kurią man patiktų skaityti, tai stengiuosi pats ją parašyti. Nes man parašyti yra lengviau nei rasti.

Žinai, kai pradedi kažką daryti visada darysi klaidas, visada įsiremsi į kažkokią problemą. Atrodo, lyg niekas nesupranta, kad tapti asu užtrunka laiko. Pirmus metus gali rašyti ir niekas neskaitys, gali rašyti ir antrus, trečius metus, bet jei po dešimt metų tavęs visiškai niekas neskaitys, tai gal reikės pamąstyti apie profesijos keitimą, tačiau rašymas visada išliks hobiu. O gal po mirties pripažins - iš kur tu žinai? Bet jei rašysi tą patį mėšlą kaip rašo kiti, tai būsi tiesiog eilinis plagiatorius. Reikia rašyti savaip, stengtis parašyti kažką unikalaus iš savo perspektyvos.

Iš esmės tavo rašymas turi būti kitoks negu pas visus kitus. Turi rašyti kažkokią alternatyvą ir pamatysi, kad ankščiau ar vėliau atsiras žmonių, kurie tave įvertins. Aišku popsą rašyt irgi gali, jei gaunasi, nes man tai nesigauna.

Man regis geriausia yra rašyti sau ir savo malonumui ir neturėti publikos, negu turėti publiką ir pačiam galvoti, kad tai ką rašai yra šlamštas. Supranti, jei tau pačiam patinka ką tu rašai, tai be abejo atsiras žmonių, kuriems patiks tai ką tu rašai. Nes yra žmonių, kurių skonis bus toks pats kaip tavo. Aišku visų galbūt nesurinksi, bet kažkokia mažuma visada tave skaitys. Viskas priklauso nuo tavo lūkesčių. Ko tu pats nori iš savo rašymo? Ar nori pripažinimo ir pinigų, ar nori išsikrauti ir išsakyti savo nuomonę pasauliui. Atsimink, kad svetimų žmonių nuomonė niekam neįdomi, iki tol, kol tas žmogus netampa pripažintu.

Jau kai esi pripažintas, tai, kad ir ką rašysi žmonės skaitys. Sunkiausia yra tada, kai neturi pripažinimo ir tarp rašytojų esi nežinomas ir nematomas. Gali rašyti ką tik nori ir niekas nekreips į tave dėmesio, nes tu to dėmesio neužsitarnavai. Taip jau yra, ne aš taip sugalvojau.

Bet kaip prisikviesti žmonių, kad šie tave skaitytų? Šiais laikais turi kišti žmonėms tekstą prieš nosį, nes niekas negaišta laiko ir neieško kažko ypatingo. Geras tekstas skaitytojus suranda pats, nes visi juo dalinasi ir taip tekstas plinta. Aišku, kas yra geras tekstas, tai čia toks subjektyvus klausimas. Vieniems patiks, o kitiems ne ir taip bus visada. Viskas priklauso nuo to, kuo domisi skaitytojas. Vienam įdomūs straipsniai apie politiką, o kitam įdomu kokia nors alternatyva. Trečiam dar kas nors.

Aišku gali rašyti pagal kažkokius standartus ir jau seniai sugalvotas taisykles, tada gal tavo tekstas plis geriau, tačiau gali rašyti taip, kaip nori pats. Nesilaikydamas standartų ir tada susidursi su ta pačia problema, su kuria susiduria dauguma rašytoju. Niekas neskaito, o neskaito nes neranda, nes niekas tekstu nesidalina.

Sukurti savo asmeninę platforma yra be galo sunku. Ypač jei tingi užsiimti marketingu ir lauksi kol žmonės patys suras tavo tekstus. Platformą sukurti užima daug laiko, nes žmones reikia privilioti. Jiems turi duoti vertingus tekstus. Skaitytojas atėjęs į tavo tinklaraštį, ar kitą interneto vietą, turi iškarto suvokti kokią jis vertę gaus, jei taps lojaliu skaitytoju.

Ir jei nori būti sėkmingas rašytojas, niekada nerašyk apie savo problemas, nebent tau nerūpi skaitytojų srautas.

Dar vienas toks aspektas, kad reikia rašyti tekstus, kurie bus aktualus ir po dešimties metų ir tau neš lankytojus, kurie nes tau pajamas.

Pasakysiu tik tiek, kad pradžia yra pati sunkiausia, bet jei tu sėdėsi ir kursi ilgalaikius tekstus ankščiau ar vėliau tave suras.