internauto monologai

Gyvenimas yra trapus

Žinai, pasakysiu, kad jei nustosi suktis tai žlugsi. Gyvename vis dar vergovėje, kur turi daryti kažką visuomenei, jei nori iš tos visuomenės ką nors gauti.

Absoliučiai viskas yra mokama. Visos pramogos kainuoja, o tam, kad gautum pinigų turi atlikti nemalonų procesą - jis vadinasi darbas.

Jau aš taip nemėgstu dirbti, dėl to ir nedirbu.

Nesuprantu, kaip kiti žmonės netingi rytais keltis ir eiti darbą, kai kurie iš jų dirba 20 metų tam pačiam darbe.

Kaip galima tobulėti dirbant tame pačiame darbe tiek laiko. Tobulėjimas, be abejo yra ribotas - nebent darbas kupinas įvairių iššūkių.

Nori išgert - mokėk, nori parūkyt - mokėk. Tiek daug galimybių išleisti pinigus, o kad tuos pinigus uždirbti - galimybių nėra, nors darbų milijonas. Eiti ir dirbti kažko nuobodaus nesinori.

Norisi kažkaip savaip užsikalti pinigus. Pagal savas taisykles, pagal savus standartus, bet kaip nesigauna, tai nesigauna.

Sako žmogaus protas neribotas, bet aš kaip įsirėmęs į proto barjerą, kurio negaliu peržengti - taip įsirėmęs.

Norisi kažką gero parašyti, papasakoti - bet istorijų kaip nėra, taip nėra. Viskas nesiseka.

Esu tikras pesimistas, tiksliau realistas. Reikia kažkaip pradėt tobulėt, kažkaip surast milijoną draugų ir bendraminčių. Kažkaip iškilti iš masės nematomų žmonių, bet kai neturi jokių talentų - bybį tu iškilsi.

Idiotai garbina idiotus. Nors negali sakyt, kad visi žmonės idiotai, bet kai pabendrauji su kuo iš masės - tai supranti, kiek daug pažengęs tu esi. Man va įdomu, kaip durni žmonės išgyvena. Ką čia dabar eisiu šienaut - nė velnio. Yra gyvenime įdomesnių darbų - reikia tik juos susirasti arba susikurti.

Bet susikurk sau darbą, kai nieko daryti nemoki. Užknisa. Iš gyvenimo norisi daugiau, bet turbūt nesi to vertas. Visiems viską reikia įrodinėt - svarbiausia mokėti parduoti. Nemokėsi parduoti - galėsi užsiimti bet kokiomis aferomis ir niekas nenorės su tavimi dirbti.

Eidamas į darbo pokalbį turi save parduoti - įtikinti darbdavį, kad gali jam dirbti ir kad jo investuojami pinigai atsipirks. O jei to padaryti nepavyks - sėdėsi be darbo.

Lygiai tas pats, kai dirbi savarankiškai - savo menu ar talentu ar paslauga, turi sudominti klientą, kad šis investuotų pinigus į tave, o ne į tavo konkurentus, kurie visada pardavinėja geriau. Ir tai, kai kuriems žmonėms yra sunku padaryti - todėl gaunasi, kad sėdi be darbo ir savarankiškai negali uždirbt. Aišku internetas, tai didelė skelbimų lenta, kur žmonės turi tave rasti. Tavo vienintelis tikslas šiais laikais yra iškilti iš visų. O internete vienas triukšmas ir nesąmonės - turi būti gerokai pranašesnis už kitus tam, kad tave rastų.

Neužtenka tik save kišti į internetą, turi sudominti. Ir tai trunka ilgą laiką. Per naktį populiarus netapsi, o jei ir tapsi - tai tavo populiarumas išblės per porą dienų ir tavęs vėl niekas neras. Taip jau yra - jei nustoji save kišti į viešumą - tave iš karto pamiršta, o jei turinys nebebūna toks geras kaip pirmai tave irgi užmiršta. Todėl reikia laikyti tam tikrą kokybės lygį.

Vis rašau apie darbą, nes pats ieškau būdo kaip save realizuoti. Pasirodo viskas yra žymiai sunkiau nei kažkada atrodė. Kažkada atrodė, kad užtenka tik rašyti - o marketingo pusė pasidarys savaime. Tie laikai jau praėjo. Turi būti labai geras, kad šiais laikais į tave atkreiptų dėmesį. O geru būti sunku. Žinant faktą, kad dauguma žmonių yra vidutiniokai. Kartais neatrodo, bet dažniausia patys priklausome kažkokiai tai daugumai - o dauguma žmonių visada būna idiotai. Čia šimtas procentų, todėl reikia būti visišku neformalu, kad atsiskirti nuo visuomenės.

Tokie tokius mėgsta. Tu tuo gali įsitikint paprasčiausiai pakvietęs 300 atsitiktinių žmonių į savo facebook anketą ir pažiūrėk, kuo tie žmonės domisi ir suprasi, kad jie domisi visišku šūdu. Taip jau yra. Vienas kitas bus normalus, o visi bus iškritę iš medžio kažkokie.

O žmones sunku sudominti, ypač jei gero turinio nepavyksta padaryti. O jei varai kažkokią alternatyvą, tai tavęs išvis niekas neras. Nes tuos, kas mėgsta alternatyvą rasti yra sunkiausia. Nes jie nėra prisirišę prie daugumos, tačiau yra tarp jų.

Sakau gyvenimas yra trapus. Viskas dėl ko dirbi - gali sugriūti akimirksniu, tereikia pasirodyti kaip idiotui. Idiotus aišku visi mėgsta, bet jų šlovė yra laikina. Jei esi vidutinybė, tai tokia ir liksi. Žodžiu čia galima apie tai šnekėti iki ryto, bet galiausiai prieisim prie išvados, kad geriau stengtis būti tarp tų žinomų žmonių, nes jiems keliai yra labiau atviri - nei tiems, kas yra nežinomi.