Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2016-05-07

Atsiskyrėlis


Gyvenimas prasideda visai netyčia. Tu gimsti tam tikroje šeimoje su tam tikrais talentais ir šiame gyvenime tu negali pasirinkti nieko. Gauni tai - kas duota. O duota išties nedaug, jei gimsti neturtingoje šeimoje - kitas atvejis kai tu gimsti turtingoje šeimoje - tai gali sakyti, jog tau pasisekė. Didžioji dalis žmonių gyvena skurde arba ant skurdo ribos. Gyvenimas nėra teisingas.

Kiekvienas žmogus nori nugyventi dorą ir gerą gyvenimą - visi nori laimės, sėkmės ir svarbiausia pinigų maistui ir kitiems blizgiems dalykams. Jei turi svajonę - reikia jos siekti visais įmanomais būdais. Bet tiksliai kokiu reikia būti, kad būti laimingu? Visą savo gyvenimą ieškojau laimės ir tai randu tik viename dalyke, kuris baisiai nesiseka.

Nori tikėk, nori ne, bet jei aš turiu talentą - tai ir tu turi. Toks gyvenimas. Visi mes kažko ieškome - savais būdais bėgame iš realybės, kuri yra be galo nuobodi. Nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris išeitų į lauką be alaus butelio. Nepasisekė man su draugais - jie mane pasirinko, ne aš juos. Tačiau kai geriau nėra - reikia tenkintis tuo kas yra. Gyvenimas išvis yra kažkoks absurdiškas nesusipratimas. Ką gi veikti šiame gyvenime? Ką čia reikia padaryti? Kokia yra žmogaus misija ir kam jis čia gyvena? Pasakysiu atvirai - nėra čia jokios misijos. Nėra jokios užduoties - mes čia mūsų pačių malonumui.

Tik gimsti - iš karto turi pareigą. Turi eiti į darželį, nes tėvai dienomis dirba. Po to turi eiti į mokyklą, kur smegenis užkiša kažkokiomis nesąmonėmis. O po to į universitetą, kur smegenis dar labiau išdresiruoja ir atbukina. Aišku - gali viską pasaulyje žinoti, bet niekada nežinosi kas pats esi - nebent medituosi ištisas dienas. Bent jau man - meditacija netinka ir nepatinka.

Po to visi lauks kol tu pasirinksi sau profesiją, kurią turėsi dirbti visą gyvenimą. Ar tokio gyvenimo tu nori? Ar nori būti kažkieno vergas? Nes visa sistema ruošia vergus, kurie dirbs turtingiems žmonėms. Jei nesimokai, nieko nesieki - automatiškai tampi nevykėliu. Bent taip žmogų mato visuomenė. Visuomenei patinka žmonės, kurie yra daug pasiekę optimistai. Tačiau pasakysiu tik tiek - sėkmė nėra skirta kiekvienam. Negali visi būti sėkmingi, tačiau kas tave sustabdys siekti savo svajonių? Turi svajonę - siek jos ir niekada nepasiduok, nes pasiduoti, o po to gailėtis yra lengviausia. Bet prižadu tau - bus sunku pasiekti bet kokią svajonę pasaulyje, kur į vieną darbo vietą pretenduoja šimtas žmonių. Konkurencija žiauri.

Svarbiausia gyvenime žinoti ko nori, nes jei nežinai tuomet liksi blaškytis ir trankytis po pasaulį. Gyvenimas yra gražus, bet paprastam žmogui jis galėtų duoti daugiau negu atlygį už sunkų ir alinantį darbą. Sunkiu darbu aš netikiu. Viskas turi būti daroma su malonumu. Nes jei nėra malonumo - tai kam išvis atlikti tą darbą? Vieni sako, jog gyvenimas nenuspėjamas, o aš sakau, jog gyvenimas yra nuoseklus ir labai nuspėjamas. Jei nieko nedirbi ir neturi draugų - savo dienas praleisi susigūžęs prie kompiuterio. Niekam neįdomūs žmonės, kurie nieko neturi. O tu pabandyk kažką gauti iš šio pasaulio. Negausi nieko, jei nemoki parduoti. Parduoti svarbiausia. Ir kuo geriau tu moki kažką parduoti - tuo geriau tau seksis pasaulyje, kur ekonomika ir pinigai yra svarbiausi dalykai. Nesiseka gyvenime tiems, kurie nemoka siūlyti ir nemoka parduoti. O kas aš toks, kad sakyčiau? Aš atsiskyrėlis. Gyvenu tamsiame urve ir laukiu kol gyvenimas nusišypsos. Kiek aš stengiausi, kiek kovojau ir viskas per niek. Pasaulis nenori duoti man žiupsnelio laimės.

Gyveni tam, kad kažkada numirtum ir viso turto su savimi nepasiimsi. Tai kam dėl jo kovoti? Kam konkuruoti dėl gyvenimo? Kam bandyti šiam pasauliui įrodyti savo tiesas? Niekam neįdomu ką tu turi pasakyti. Norisi pabėgti iš šio pasaulio, tik gaila, nėra kur bėgti. O aš svajojau, kad turėsiu viską - ko tik panorėsiu, tačiau mano norai buvo pasauliui per dideli.

Teko atsiskirti nuo pasaulio ir užsidaryti savyje, nes gyvenu pasaulyje, kur niekas niekam nerūpi. Žmonės apatiški vienas kitam. Už nugaros vienas apie kitą istorijas pasakoja. Kaip pabėgti, kur nors, kur nėra žmonių ir tyko ramybė?

Viskas, kas turi pradžią - turi ir pabaiga. Gali tikėti rojumi, kur turėsi viską, tačiau turiu tave nuliūdinti - nebus jokio rojaus, nes šis gyvenimas duotas vienas. Ką gi veiktum rojuje tarp žmonių, kurių tu nepažįsti? Ar norėtum išvysti tikrą dinozaurą? Rojuje nėra vietos naujiems žmonėms. Visi galvoja, kad žmonės ypatingi, tačiau tai nėra tiesa. Žmonės yra eiliniai gyvūnai, kurie moka kalbėti, mylėti ir kurti, tačiau yra labai susireikšminę. Visi apie laimę svajoja, o kai kažkas miršta - žmonės paverkia ir eina toliau dirbti. Kam tas darbas, kam tos pastangos - jei ankščiau ar vėliau viskas išnyks? Nesuprantu gyvenimo - nepagaunu kampo. Ar yra čia kažkokia misija, kurią atlikęs gausi pripažinimą? Greičiausiai, kad nėra. O gaila, galėtų ji būti. Duota visiems, visiems vienodai ir lygiai.