Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2016-04-17

Pritraukimo dėsnis (law of attraction) yra opiumas liaudžiai

Bandžiau aš tuo pritraukimo dėsniu naudotis, bet pasakysiu, jog jis neveikia arba veikia iš dalies, kai tai, ką tu galvoji atsitiktinai sutampa su tuo - kas įvyksta.

Savo mintimis realybės ne pakeisime. Savo mintimis galime pakeisti tik savo veiksmus. Juk norėdamas numesti svorį - stebuklingai jo nenumesi, neeidamas sportuoti.

Mintis sukuria veiksmą, o veiksmas sukuria pasekmę. Todėl neužtenka vien mąstyti ir tikėtis, kad realybė, kurioje mes visi gyvename pasikeis.

Mintimis sau gerbūvio nepritrauksi. Tačiau mintimis gali pakeisti save, nors nežinau koks turi būti žmogus, kad pakeistum savo mintis. Mintys atsiranda iš kažkur, jos greičiausiai susiformuoja augant, kai įgyji tam tikrą tikėjimo sistemą. Viskas gyvenime vyksta taip, kad tau būtų čia gera ir komfortabilu gyventi. Juk norėdamas gauti darbą, siunti cv į darbovietę, tačiau savo mintimis tu nepareguliuosi to, ką mąsto kiti. Mintimis tik save valdyti gali, o aplinkos tu nei kiek neįtakoji savo mintimis, nes gyveni sistemoje. Sistema veikia savaime. Čia kaip žaidime. Ar gali valdyti kitus personažus žaidime? Aišku, kad negali. Taip pat ir gyvenime - gali valdyti tik save.

O tie, kam jų norai sutapo su realybe ir atsitiktinumai buvo jiems palankūs - aišku sakys, kad pritraukimo dėsnis veikia. Bet reikia pripažinti ar veikia ar neveikia, niekas to nežino. Nes to žinoti yra neįmanoma. Kodėl vieniems veikia, o kitiems neveikia - vieni tarytum mąstydami pritraukia sau realybę, o kiti mąstydami negali išlįsti iš realybės, kuri juos supa.

Daug kartų bandžiau mąstyti ir iš realybės užprašyti tam tikrų dalykų - ir vienu atveju gaudavosi kažką gauti, o kitu ne. O gaudavosi todėl, kad realybės veiksmai sutapo su mano noru. Viskas - daugiau čia nėra ką pasakoti.

Mintimis mes negalime valdyti realybės, realybę iš dalies galima valdyti savo veiksmais. Čia padaryk arbatos, nupirk cigarečių - anoks čia realybės valdymas. Tiesiog įdiegi kitam žmogui komandą ir realybė pasikeičia. Juk visi aiškiai žino, kad žmonės vienas kitam sako ką reikia daryti. Tai jeigu tau niekas nesakys, ką reikia daryti - tai tu turėsi pats sugalvoti ką tau daryti toliau. Jei žmogui neduoda darbo, tai jis darbo ir neturės. Viskas labai elementaru.

Aišku, tu gali susikurti darbą sau - tai yra realu ir tavo galimybėse, bet jei tu neturi kokių nors gebėjimų, tai, kad ir ką tu sugalvosi iš to bus šnipštas.

Visų pirma reikia turėti praktinius įgūdžius ir praktinių įgūdžių įgijimas šiame gyvenime yra pats svarbiausias momentas. Jei tu leidi laiką, kaip aš, veltui - tai tau nepasiseks gyvenime niekada, nes yra keli kiti dalykai:

  1. Tu atsiduri reikiamoje vietoje - reikiamu metu
  2. Tu gimsti su talentu
  3. Tu sunkia dirbi, kad įgytum talentą.
Kitaip sėkmės nepasieksi, bet reikia suprasti, kad sėkmė yra sąlyginis dalykas. Tie visi mokytojai, kurie pasakoja apie lengvus pinigus pamiršta paminėti, jog lengvų pinigų nėra - ypač tiems, kas pradeda kažką ant savęs galvoti ir veikti. Tie, kas dabar turi lengvus pinigus yra tik todėl, kad kažkada jie padarė sunkią pradžią. 

Lengvų pinigų nėra. Visur vienaip ar kitaip reikės dirbti. 

Svarbu paminėti du būdus kaip galima uždirbti pinigus: tai arba tave samdo, kad tu įgyvendintum kažkieno kito svajones arba tu pats sukuri svajonę, kurią bandai įgyvendinti - kitaip pinigų ir neuždirbsi. Turi būti samdinys arba darbdavys. 

Visus mus mokykloje moko samdinio logikos, retas, kuris įsigudrina įgyti darbdavio logiką. Matai, samdinius reikia apmokyti, kad jie mokėtų integruotis į darbdavių sukurtas sistemas. O darbdavys, be jokių pradinių investicijų tu nebūsi. Taip gaunasi, jog darbdavys negali būti bet kas. Be pinigų verslo nepadarysi. 

Grįžtant prie pritraukimo dėsnio pasakysiu taip: mintimis gali pritraukti realybę, bet tai nebus taip, kad tu užsakai iš realybės produktą ar pinigų sumą ir realybė vienaip ar kitaip pasisuka ta linkme, kad tau organizuotų tuos pinigus iš niekur nieko. Ne taip tikrai nebus. Mintimis tu keiti save, o kai keiti save, tai pasikeičia visas priežasties ir pasekmės efektas. Jei galima taip išsireikšti.

Bet vėlgi, jei realybė mus per tiek daug metų nuvarė į tokią vietą, aš abejoju ar staigiai paimsi ir pakeisi save, ypač, kai realybėje niekas tavo linkme net vykt nesiruošia. Kad žmogus pasikeistų, jo gyvenime turi kažkas nutikti - o viskas nutinka savaime, todėl tu negali savęs pakeisti ir tapti tokiu, kokiu nori. Nes visi mes norime pinigų - nesvarbu kokiu metodu, bet vėl gi čia svarbus yra metodas, o metodas turi nevarginti ir teikti džiaugsmą. Kas iš to, kad tu dirbsi ir būsi užsipisęs ir gausi minimumą. Pats darbo metodas turi pakylėti žmogų, žmogus turi jaustis reikalingas visuomenei. O kadangi mes gyvename post industriniame laikotarpyje - tai nereikia tikėtis, kad dauguma darbų bus žadantis kažką gero. Žmonės prie realybės prisitaiko, o ne realybė prie žmonių. Todėl dar kartą pasakysiu, kad pritraukimo dėsnis yra nesąmonė. 

Jau gerus du metus svajoju apie turtingą moterį, bet tokios dar neradau. Todėl galiu pasakyti, kad pritraukimo dėsnis neveikia arba trunka per ilgai, kad galima būtų iš to išgyventi. Čia pist užsimanau dešimt eurų, tai ką eisiu keliu ir rasiu dešimt eurų? Taip nebūna. Čia užsimanysiu milijono, tai ką staigiai tapsiu koks nors geras knygų rašytojas ir parašysiu knygą už milijoną eurų? Taip nebūna.

Tačiau gali būti taip: jei tarkim tu nori būti rašytojas, tai tu suki savo smegenys apie rašymą, ir tai darai be galo be krašto ilgai ir tada jo - laikui bėgant tampi rašytoju. Bet kaip ir sakiau - viskas yra pinigai, o kad būtų pinigai turi būti s u n k u s   d a r b a s. Kitaip nieko nebus. 

Grįžtant prie dėsnio pasakysiu dar tokį dalyką, jei viskas būtų taip lengva. Tu man pasakyk žmogų, kuris nori mirti badu? O badu kasdien miršta labai daug žmonių, todėl tu turi džiaugtis, kad turi ką pavalgyt, nes svarbiausias gyvenime dalykas yra maistas, o ne pinigai. Aišku už pinigus gali nusipirkti maisto, bet jei jo nebūtų parduotuvėje - tai, ką pinigus griaužtum?