Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2016-04-13

Prisiurbiau sidro kaip šeškas

Vakar su draugeliu ir broliu buvau išėjęs į miškelį. Pasiėmiau pradžiai du litrus sidro, o po to dar vieną. Jiems pigaus walter alaus paėmiau po keturias skarbas, po to draugelis išėjo išgėręs nepilnai dvi skarbonkes. Tai likom dviese su broliu, jam dar dvi nupirkau. Tai išviso išgėrėm po tris litrus alkoholio. Buvo neblogas vakaras - vis geriau nei namie sėdėt. O kai neturi pinigų, tai tik namie sėdėt, nes visas pasaulis mokamas.

Gyvenimas neblogas, radau tokį šūduką susukau video ant prikolo


Aišku, aš nesu geras operatorius, dar prastesnis scenaristas ir mano raštas ir mano video yra toks šūdas, bet internetas prikištas visokio šūdo, tai dar aš ir savo kišu. Noriu būt kaip visi.

Po vakar pachmelo jokio nėra - sveikata auksinė. Vakar ten nemažai filosofavom, bet šiandien aš jau nieko neatsimenu.

Viens du trys, viens du trys, kas skaitys, tas gaidys.

Aš iš šervudo girių, su robinhudu aš geriu.

Jei ne šiandien, tai rytoj.

Tokie buvo vakar dienos auksiniai žodžiai. Buvo labai juokinga, bet prigėrus viskas juokinga.

Vakar pagalvojau ir prisipažinau sau, kad dirbti aš tingiu ir žiauriai nenoriu, nematau prasmės. Geriau be pinigų sėdėt ir nieko sau neleist. Vieną dieną į mėnesį šventę pasidaryt.

Aš šiaip savo gyvenimą mėgstu, bet negaliu pagalvot, kaip kažkada reikės keltis ryte ir varyt į darbą. Labiau aš blogeriu noriu būt - rašyt apie savo gyvenimą ir užsidirbt pinigų, bet su mano tokiu talentu tai yra nerealu. Niekas gi internete neskaito. Dar tokio šūdo.

Bandžiau vakar pradėt knygą rašyt, vakar atrodė visai nebloga pradžia. Šiandien ryte atsikėliau ir paskaičiau - tai galvoju toks šūdas. ir vėl ištryniau. Nebeparašysiu aš antros dalies niekaip. Nedėkit į mane vilčių.

Kažkaip reikia prisiversti skaityti, kad gauti fantazijos, bet irgi negaliu prisiverst skaityt knygų, nes visų pirma jos tokios ilgos, o visu antra perskaičius kelis žodžius pasidaro taip nuobodu, kad norisi net žiovaut. Vienintelis dalykas, ką paskaitau - tai užsienietiškus blogus arba atsakymus quora saite.

Aš nesuprantu, ta knyga apie garetą gavosi toks fuksas, kažkaip nieko nereikėjo daryt savaime pasirašė. Ir minčių buvo ir idėjų. KAŽKAIP NEŽINAU, VISKAS VEIKIA SAVAIME.

Aš nežinau kas man galvoje sušvies po kokių 10 metų arba po dvidešimt. Tai jei knyga sušvies - tai parašysiu, o jei nesušvies tai neparašysiu. Ai nededu vilčių į savo rašymą. Neturiu aš talento, man tik patinka rašyt ir viskas.

Norėčiau būti talentingas rašytojas styvenas kingas arba jeff goinsas, kuris rašo patarimus žmonėms apie rašymą - šiaip nežinau, bet jo darbai manęs nepriot. Nesijaučiu toks fanas, nes jei rimtai pagalvoji - tai nėra ką ten skaityt, bet va kitiems patinka. Rašiau jeffgoinsui ilgą emailą apie tai, kad man nesiseka blogint ir nežinau ką daryt, tai jo sekretorė atsiuntė atsakymą, kad jeffgoinsas yra užimtas ir negali padaryti one on one couchingo. Nu žodžiu biškį nusivyliau ir susiparinau, nes toks rašytojas būtų man padėjęs.

Jis aišku investuoja pinigus į reklamą ir taip toliau, bet man atrodo, kad jis čia fuksu tapo skaitomas. Aišku jo turinio su mano nepalyginsi - jis profesionalas, kuris tenkina skaitytojų norus ir poreikius. O aš esu mėgėjas rašytojas grafomanas, kuris tenkina savo užgaidas. Niekada nesėdėsiu ir negalvosiu ką gero skaitytojams numest. Kas norės tas paskaitys, o kas nenorės tas neskaitys. Aš matau savo saito statistiką ir žinau, kad čia apsilanko tie patys žmonės, kuriuos kažkas čia pakabino. Aišku nedaug, bet keli yra. Tai sakau rašau vos dėl kelių žmonių ir populiarus nenoriu būti. Nu kaip nenoriu, noriu, bet savu stilium, o ne kažkokiais ten pezalais lochams apie kaip reikia rašyt.

Nori rašyt? Tai sėsk ir rašyk ir negalvok ką apie tave pagalvos kiti. Parašysi blogą tris metus arba dvidešimt metų ir tada būsi prasikalęs rašytojas, kuris galės parašyt bet ką.

Aš tai sakau - rašau savo malonumui, o visa kita man yra dzin. Populiarus aš nebūsiu, nebent parašysiu netyčia kažką gero. O šansų, kad taip atsitiks yra nulis.

Aš va sakiau žmonėms, kad pasaulis autopilotu veikia ir atsiranda tokių, kurie to nesuvokia. Tai žmogus, kuris nesuvokia, kad gyvena sistemoje ir gyvena pasaulyje kuris veikia savaime yra debilas. Nes tai suvokti yra labai paprasta. Aišku galima sakyti, kad žmogus, kuris negali parašyti knygos ir gaut pripažinimo irgi yra debilas. Nu tai aš debilas irgi, čia aišku įžeist nieko nenoriu.

Žmonių neįžeisi, jie patys įsižeidžia.

Čia kaip tada britą mokiau rusiškų keiksmažodžių - tai pizdec susiparino ten visi, pasakė man kad aš nesu kultūringas - da nu nax tokius žmones. Žmonės įsivaizduoja, kad yra geresni negu aš, nes daug pinigų uždirba.

O tas, kas pinigų neturi, tai ne žmogus. Visi myli žmonių pinigus ir šlovę, būtų tas pats žmogus nieko nepasiekęs ir neturėtų pinigų - tai visiems jis pochuj būtų. Žmonės šlovina žmogaus statusą.

Vat jei tu statuso socialinio neturi, tai tavęs niekas ir nešlovins, nes pasauliui reikia įrodyt, kad esi talentingas geras ir dar ten bybys žino koks.

Va aš viral video buvau padaręs, tai kaip pradėjo man rašyti visi, tai galvoju nu nax iš kur tiek dėmesio, bet laikui bėgant mane užmiršo ir aš džiaugsiuosi, nesinori būti viešu žmogumi. Nu kaip aš viešas žmogus, nes internete čia reiškiuosi, bet ble čia du žmonės ar trys tik skaito. Tai toks ir viešas. Pochuj čia yra.

Žmonės tokie debilai yra, pradeda ten išsipisinėt, kurt kažkokias pasakas ir taip toliau. Tipinis žmogus yra bukas padaras, kad aš nežinau - iš savęs ten kažkokius kietekus laužia apsimeta, kad yra protingi. Kiekvienas žmogus galvoja, kad jau jis tai protingas ble, bet kuo daugiau filosofuoji, tai prieini prie išvados, kad tu nieko nežinai. Aš tai toks durnas, ir intelekto neturiu išvis. Bet žinai gali ten mokytis ir prisirinkti informacijos, bet kas iš to? Tik geresnis darbas ir tiek.

O kai aš dirbt neplanuoju, tai kam man tas išsilavinimas, kad prieš kitus pasirodyt galėčiau? Kam man to reikia. Eina tie kiti nachuj. Kam būsiu įdomus, tai būsiu įdomus toks koks esu. Proto universitetas tikrai nepridės, kaip tik sunaikins protą. Užgrūsi informacija tą vargšą protą ir tada mąstysi kaip šablonas. Svarbiau nei teorija yra praktiniai įgūdžiai. O praktinius įgudžius gausi tik dirbdamas. Toks užburtas ratas. Kas iš to, kad tu kažką žinai? Svarbiausia gyvenime pinigai, o žinios, jos be praktikos niekam reikalingos. Aišku sveikata irgi svarbu. Čia to nepaneigsi, bet be pinigų ilgai neišgyvensi. Maistas turbūt yra pats svarbiausias dalykas žmogui, čia svarbiau už bet kokius pinigus. Jei galima maisto gauti nemokamai - tai kam tada dirbti?