Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2016-04-10

Palik rašymą rašytojams

Ateinu į motinos kambarį ir sakau:


  • noriu parašyti knygą, bet neturiu fantazijos
  • ji man sako; palik rašymą rašytojams
Turbūt knygų pasaulyje yra daugiau nei žmonių ir jie vistiek rašo. Rašytojais užkištas visas pasaulis. Šiais laikais atsidarai blogą ir tu jau rašytojas! lucky you.

Seniau, kad kažką parašyti reikėjo įkišti savo raštą į leidyklas, kurios spręsdavo ar tu gali rašyti ar ne.

Šie laikai rašytojams yra lengvesni, tačiau sudominti skaitytoją yra be galo sunku - tai padaryti buvo sunku visada.

Aš nežinau kodėl aš rašau - aš negaliu nerašyti. Man norisi ateiti ir modeliuoti niekam nereikalingą tekstą, bet gyliai širdyje tikėtis šlovės. Aš nežinau kodėl aš tai darau. Tiesiog toks gyvenimas. Didžioji dalis žmonių tampa pripažinti po mirties, bet tokia galimybė rašančiųjų užgožia visas viltis.

Tenka pripažinti, kad aš esu dar vienas internetinis rašytojas. Joks aš profesionalas. Sakau žmogus, kuris yra grafomanas gero teksto niekada neparašys. Ir pati grafomanija yra liga, nuo kuriuos nežinau ar yra vaistų. Labai norėčiau pasveikti nuo šitos ligos, bet nieko padaryti negaliu. Manyje yra nežmoniškas noras rašyti ir modeliuoti tekstą. Viskas gal ir būtų neblogai, jei aš būčiau skaitomas, bet deja nesu skaitomas.

Man patinka tos akimirkos, kai manęs nespaudžia noras rašyti, kai aš turiu kuo užsiimti ar šiaip pramogauti - šiandien yra žiauri diena, nes norisi rašyti nesveikai ir pats rašymas mane sekina, bet nieko negaliu padaryti. Norisi rašyti ir nieko negaliu padaryti.

Norisi kartoti žodžius, rašyti tą patį per tą patį ir kitaip maigyti klaviatūrą - aš nežinau, kas čia per liga, bet grafomanija tai yra liguistas potraukis rašyti. Geriau jau būčiau normalus žmogus, turėčiau kažkokį darbą ir kažkaip kitaip užsiimčiau ir leisčiau savo laisvalaikį, bet ne aš turiu rašyti - sėdėti ir maigyti klaviatūra ir bandyti gauti pasaulio pripažinimą. Bet man to nereikia, man reikia pinigų. O pinigų rašydamas šūdą neuždirbsi.

Jei tik aš galėčiau kokią novelę parašyti, tai būtų super. O dabar rašau mažus tekstus apie nesąmones kažkokias. Apie savo gyvenimą ir kitą šūdą kuris mane domina.

Rašyti yra prakeikimas, kažkas mane prakeikė. Rašymas yra toks nuobodus darbas, bet kai esi grafomanas - tai žinai - tu turi rašyti, iš paskutiniųjų, tam, kad nuodugniai viską aprašytum. Man atrodo, kad aš rašysiu iki kol numirsiu, nes nieko geriau padaryti nemoku.

Atrodo, jog kiekvienas įrašas, tai galimybė kažką pasauliui pasakyti - nors pasaulis neklauso, nes jau tokių žmonių buvo ne vienas ir ne du. Tikri rašytojai rašo knygas žmonėms, o aš grafomanas rašau iš poreikio rašyti. Tas nenudildomas noras neduoda nei miegoti, nei ilsėtis. Aš į save pažiūriu - aš pastoviai rašau. Tai kam nors asmeninę žinutę, tai į savo tinklaraštį, tai atsakymą į quora - vis kažką rašau. Aš negaliu nerašyti. Kažkaip norėčiau nuo šitos ligos pasveikti. Jei aš daug rašau - tai ką aš rašytojas? Ne, aš ligonis, kuriam reikia pasveikti nuo šitos grafomanijos.

Grafomanija tai kaip narkotikas, tu rašai ir gauni trumpalaikį malonumą. Parašai vieną tekstą, pradedi rašyti kitą tekstą ir taip be sustojimo. Aš nežinau kada sustoti - aš negaliu sustoti. Kartais man atrodo, kad šitas rašymas išvarys mane iš proto, bet kol galiu tol išlieku prote. Mane jau buvo rašymas išvedęs iš proto - nu ką sugrįžau ir vėl rašau. Kad aš rašydamas kokios nors vertės duočiau pasauliui, o rašau mėšlą kažkokį, net pats nesuprantu kam aš šitą tekstą rašau. Einu po truputį iš proto, bet beprotybė man pažįstamas jausmas. Galėčiau sėdėti ir rašyti tą patį žodį

Tą patį žodį, tą patį žodį ir rašyčiau iki ryto, kol atsibostų rašyti, bet problema ta, kad man rašyti neatsibosta, nes aš gaunu malonumą kaip koks narkomanas. Kiekviena raidė, kiekvienas žodis parašytas - tai tarytum ekstazi tabletė, kurios norisi dar ir dar ir sėdžiu, gaudau drakoną, kol pajusiu visišką ekstazę. 

Aš nežinau, kas mano galvoje darosi, nežinau koks viso šito tikslas - nejaugi kažkas norės skaityti grafomano mintis? Kam jos įdomios? Žinau tik tiek, kad jei esi grafomanas, tai niekada nebūsi tikras rašytojas.