internauto monologai

Keli žodžiai

Pradėjau rašyti knygą ir parašius kelis žodžius galvoje nuskambo balsas " ai nachujjjjjjjjjjjjjjjjjjj". Prisipažinsiu - negaliu parašyti, nei užbaigti nei vienos knygos. Vienintelį dalyką ką galiu užbaigt yra šio blogo įrašai. Juos dar sugebu užbaigt ir parašyt, bet siūlydamas tokį turinį internetui aukso kalnų neuždirbsiu.

Kaip mane užpiso tai, kad aš negaliu nieko parašyt. Aš neįsivaizduoju kaip aš parašiau knygą apie garetą. Neįsivaizduoju, buvo įkvėpimas buvo motyvacija ir knyga pati pasirašė. O kai dabar bandau kažką parašyti - jaučiu, kad darau kažką per prievartą.

Aš tiek daug įvairaus šūdo prirašęs, kiek ištrynęs žiauru. Ir nesiseka, vistiek nesiseka.

Šiandien išvis - nei pradžios nesugebėjau parašyti. Toks aš ir rašytojas. Mėgstu parašyti, bet galiu būti tik parašytojas, mėgėjas ir nubas - niekada nebūsiu profesionalus rašytojas, nes rašau šūdą.

Rašau tokį šūdą, kurio niekas negali skaityti ir nenori. Mane taip užpiso, kad nerandu savo vietos gyvenime. Nežinau kas esu, nežinau ką čia turiu padaryti. Nebegaliu su savim kovoti ir norisi pasiduoti, bet norisi dar kokią knygą prieš mirtį parašyti, kad žmonės paskaitytų, kad pasakytu mldc rašytojas, bet nieko man nesigauna - rankos iš šiknos auga. Tikrai reikia pradėti skaityti, nes bet kokia spausdinta knyga yra geresnė už mano rašomą mėšlą.

Nusibodo būti nevykėliu, bet kai gimsti luzeriu, tai ir miršti luzeriu. Tokia ta karti realybė. Jau galvojau, kad parašysiu kokią nors knygą, o čia bybys, net elementaraus šūdo negaliu parašyti.

Jokių eilėraščių, jokių trumpų anekdotu - visiškai nieko. Nusibodo kentėt savo pačio egzistenciją. Rankos tarytum iš šiknos auga.

Geriau jau būčiau gimęs hitleriu ar dar kokiu nors rašytoju styvenu kingu arba dar kažkuo, tik ne supistu vygintu varnu, kuris su savo gyvenimu negali nieko padaryti. Nu dieve, kaip gali taip nesisekt. Kada gi aš išgarsėsiu ir būsiu pripažintas, jaučiu to lauksiu, o tai niekada neatsitiks. Man geri dalykai niekada neatsitinka. Dirbt tingiu, o rašyt noriu, bet negaliu suvest raidžių sekos, kad man pasisektų. Zajabala nachui - kaip galima būti šitokiu nevykėliu.

Sako turėk didelius tikslus, jo turiu tikslą parašyti knygą. kuri būtų skaitoma, bet tokio idioto nuomonė niekam neįdomi. Nevykėlių apsuptyje aš skandinu savo vienatvę - kaip galima būti tokiu nevykėliu, nesuprantu, nu kodėl man dievas smegenų nedavė. Esu toks durnas ir kvailas, kad vapšė. Turbūt už mane durnesnio žmogaus žemėje nėra. Kaip galima taip nusiristi.

Norisi verkti ir rėkti ir spardytis. Nesuprantu kaip tie kiti rašytojai tokie sėkmingi būna. Kiek reikia arti, kad būti pripažintu rašytoju. Nesuprantu, turbūt rašytoju man nėra skirta būti. Tokia ta realybė, karti ir neteisinga. Nu nachuj pizdec blet suka kurva jobtvaimat.