Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2016-04-19

Didžiausias melas: daryk ką nori ir pinigai ateis savaime

Kiek tenka paskaityti internetą, tai visur visi sako "follow your passion" "do what you want".

Ir visgi aš sėdžiu savo kambaryje ir kiekvieną dieną darau tai ką noriu: pasakoju pasauliui istorijas ir savo nusivylimus apie gyvenimą pasauliui ir man pinigais net nešviečia.

Kas iš to, kad naują tinklaraštį skaito vos keli žmonės. Dar esu radęs patarimą, kad geriausi bloggeriai rašo vidutiniškai penkis metus. O tai reiškia, kad po keturių metų su puse man turi ateit sėkmė.

Bet aš labai abejoju, kad Lietuvoje galima iš tikro daryt ką nori ir pinigai ateis patys.

Tai yra didžiausias melas. Kai darai tai ką pats nori daryti ir netenkini jokių skaitytojų ir kitų asmenų poreikių - jokie pinigai neateis.

Aš sakiau ir sakysiu - norint uždirbti pinigus reikia tenkinti paklausą. O jei sėdėsiu ir taip apie savo gyvenimą rašysiu - tai kokią aš paklausą tenkinu? Nebent pavienių smalsuolių, kuriems mano rašomas mėšlas gali būti įdomus.

Aišku aš turiu kelis skaitytojus, kurie kartas nuo karto aplanko mano tinklaraštį, bet daryt ką nori nelabai gaunasi, nes visų pirma jei neturėčiau maitintojo tai mano svajonės žlugtų vos tik prasidėjusios.

Nu yra svajonė rašyti, bet rašyti reikia įdomiai, o ne tokį mėšlą kaip pas mane.

Kiek daug kartų aš buvau neteisus, bet visgi nenumiriau. Taip norėčiau susikurti sau darbą, kuris man neštų pinigus - tai būtų mano svajonė, o aš čia sėdžiu ir darau ką noriu - rašau dienoraštį apie savo gyvenimą - kam gi įdomus mano gyvenimas? Keliems žmonėms, kurie čia užsuka tikėdamiesi rasti tekstą, kuris būtų ne apie mane, o apie kažką kitą.

Iš prigimties blogai yra saviraiškos priemonė. Tam, kad uždirbti iš blogo reikia rašyti nišinėmis temomis. Apie statybas, apie atostogas, apie rašymą ir dar kažkaip kitaip sudominti skaitytojus.

Tiesa yra ta, kad savo asmeniniu gyvenimu nesudominsi nieko Lietuvoje, nes Lietuvoje maža rinka. Jei aš galėčiau, tai aš rašyčiau angliškai - taip gal ir būtų sėkmė, bet tik ne Lietuvoje, kur trys milijonai žmonių.

Tu man pasakyk, ar apsimoka stengtis Lietuvoje būti blogeriu, kai nei vienas Lietuvis blogeris neužkala pinigų iš to ką daro? Visi rašytojai mėgsta rašyti ir jie tikrai daro ką nori, tačiau tu man pasakyk kodėl pinigų nesimato? Geriau aš tau pasakysiu, todėl, kad čia nėra paklausos. Tie blogai nėra populiarus dalykas ir šiaip kas šiais laikais skaito?

Aišku, jei esi koks nors žymus rašytojas atėjęs iš kitos medijos ir esi prasimušęs ir gali rašyti kokiame delfije, tai jo - turėsi pinigų, tačiau jei bandysi sukurti savo platforma iš nieko - tau nepasiseks, gali ir dešimt metų rašyti. Turėsi ten 200 lankytojų per dieną, kas iš tikro yra labai mažai.

Tam, kad pasisektų blogosferoje reikia apie 100 000 lankytojų per mėnesį, o tiek Lietuvoje aš abejoju ar surinksi rašydamas paprastą tekstą. Todėl taip yra, kad Lietuvoje blogosfera yra skurdi. Niekas nenori rašyti, nes nėra perspektyvos. Visi blogai, kuriuos aš skaitau yra angliški, nes ten žmonėms įdomu ką veikia kiti. O čia niekam neįdomu. Arba turi būti labai geras rašytojas, kad tau pasisektų.

Aš aišku toks nesu, bet vistiek bandyti verta, gal kada tapsiu žinomas, o gal ne. Koks gi pagaliau man skirtumas, kai aš rašau dėl savo malonumo. Žinoma norisi skaitytojų, bent šimto per dieną. Bet kol kas tiek nebuvo. Pagal dabar turimus rezultatus aš sprendžiu, jog mano tekstas nelabai kam patinka.

O taip norėtųsi rašyti ir iš to gauti kažkokią finansinę naudą. Bet aš savęs nematau tarp sėkmingų rašytojų. Skaitomų.

Be abejo kiekvienam tekstui atsiras skaitytojas tačiau vieno skaitytojo yra per maža. Vienas skaitytojas pinigų tau neuždirbs, todėl ir sakau, kad rašau savo malonumui. Netikiu, kad čia Lietuvoje tapsiu kada nors pripažintas blogeris. Labai tuo abejoju. Bet tikėti reikia, nes be tikėjimo tai išvis nustosi rašyt.

Yra begalė žmonių, kurie gerai rašo, tačiau jų niekas neskaito. Nes žmonėms nepatinka skaityti. Visi dabar žiūri video arba klauso audio.

Kartais man norisi pasiduoti ir nebandyti nieko čia niekam išaiškint ir pasakot, bet, kad aš negaliu nerašyt. Manyje yra didelis noras pasireikšt. Bet vėlgi jei čia su savim pats rašinėsiuosi, tai kokia man iš to nauda?

Žodžiu daryk ką nori, bet pinigų tu negausi, kol nepradėsi tenkinti žmonių poreikių ir paklausos. Tiktai pradėjus tenkinti kažkokius poreikius ir užklausas atsiras skaitomumas.

Arba turi žmones informuoti, arba turi juos juokinti arba kitaip smaginti - kitaip niekas neskaitys. O kas iš to, kad čia kažkoks pesimistas apie savo gyvenimą parašys - kam tai įdomu?

Vienintelis žmogus, kuriam tai įdomu esu - aš.

Žodžiu gyvenimas nenusisekė ir kažko tai aš čia nesuprantu, juk darydamas ką noriu - turėčiau automatiškai būti sėkmingas, tačiau toks nesu - gal dar laikas neatėjo? Nežinau.