Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2016-04-10

Baimės

Žinai, kai rašau tai bijau ką žmonės pagalvos apie mano rašomą mėšlą - aš galiu pasidžiaugti tuo, kad mano rašomo mėšlo niekas neskaito ir man realiai nusišikt, ką kiti galvoja apie mano rašomą mėšlą

Aš pats suprantu, kad rašau mėšlą. Bet jei kada nors tapsiu žinomas blogeris, tai jaučiu gailėsiuos, kad tuos tekstus išvis į internetą įdėjau.

Bijau būti pripažintas ir nenoriu, kad mano tekstus skaitytų begalė žmonių. Man reikia mažo skaitytojų rato, kuriam galėčiau parašyti viską ką galvoju apie gyvenimą.

Turiu būti atviras ir su savim ir su jumis, bet aš bijau - o ką kiti žmonės pagalvos?

Žinai galėčiau sėdėt ir galvot, ką pagalvos kiti, bet man pačiam svarbu yra ką aš pats galvoju.

Kiti apie mane daug negalvos, ateis paskaitys ir paburbės sau po nosim ir tiek.

Lėvas aš rašytojas, nereikia kad mane kažkas skaitytų. Rašau dėl savo malonumo. Daugiau man nieko nereikia.