internauto monologai

Visata tau nieko neskolinga

Kartais sėdžiu ir galvoju, kad aš esu vertas daugiau nei gaunu, bet internete dažnai tenka perskaityti pranešimą, jog visata tau nieko neskolinga.

Kaip užsitarnauti iš visatos skolą? Niekas paprastai netampa žinomas, skaitomas ir populiarus. Viskam reikia įdėti juodą darbą.

Kažkada man atrodė, kad užtenka tik rašyti ir žmonės atsiras, bet šitas metodas neveikia, kaip aš pastebėjau.

Reikia ieškoti naujų pažinčių, bet aš taip tingiu. Man vis atrodo, kad visata man skolinga. Vienaip ar kitaip aš turiu gauti tai ko trokštu, bet negaunu.

Matomai darau klaidą kažkur, o tos klaidos suvokti nesigauna. Man išties patinka sėdėti ir rašyti apie savo gyvenimą - jei galėčiau tai rašyčiau patarimus, kaip užvaldyti pasaulį ir pasiimti tai, kas priklauso tau. Bet, ką aš nevykėlis galiu parašyti.

Gyvenimas yra žiaurus, niekada negalvojau, kad sėkmingu būti bus taip sunku. Ši mano kelionė sėkmė net nekvepia. Man atrodo, kad kas kas, bet jau aš tai sėkmingas negaliu būti.

Pasauliui reikia gerų tekstų, o ne tokių, kuriuos aš čia rašau. Niekam neįdomu, ką aš turiu pasakyti, o gal neįdomu, nes aš tuščias žmogus?

Reikia kažkaip susiimti, bet nesigauna. Esu toks plevėsa, kad jo ma jo. Nepavyks man pasaulio užkerėti savo tekstais. Kažkada žymus rašytojas man sakė, kad mano tekstai yra nuobodus ir skirti neįdomiems žmonėms, bet negaliu aš vienas būti toks neįdomus. Gal tokių yra daugiau?

Nesiseka, nesiseka prasimušti. Panašiai kaip ir mano broliui - jis kuria muziką, o pinigais net nekvepia, populiarumu irgi. Aišku čia neseniai jis pardavė trijų dainų licenciją žaidimų kūrėjui ir uždirbo tris šimtus eurų, o aš ką. Rašau, rašau ir niekas į mane nekreipia dėmesio. Turbūt susigadinau savo reputaciją kurdamas internetinius video. Bet neįmanoma sugadinti reputacijos, kai tu jos neturi.

Filmukai man atvedė pažįstamų, kurie manimi nepasišlykštėjo, bet skaitytojų kaip nėra taip nėra. Turbūt žmonės nemėgsta skaityti arba mano filmukai užkabino netinkamus žmones.

Žinau tik tiek, kad rašau vienam žmogui, kuris galbūt atves man dar kelis žmones. Toks gyvenimas, nieko čia nepakeisi. Sistema neduoda. Reikia būti geresniu, bet kaip būti geresniu, kai toks nesi?

Man iš tikro keista, kaip apsimesti sėkmingu, kaip pritraukti masę žmonių - gal nereikia jų vadinti idiotais? Bet aš buvau populiarus, kalbino mane visokie idiotai, kurie tiesiog norėjo paprikolinti.

Tikrai ne visi žemiečiai yra protingi. Tai faktas. Aš pats nesu protingas žmogus, bet kai sutinki durnesnių - pagalvoji, kaip tai įmanoma. Iš kur tokių durnių atsiranda.

Aš pasakysiu atvirai, mėgstu tik tuos, kurie mėgsta mane. Kitaip ir neįmanoma. Kaip gali mėgti žmones, kurie nemėgsta tavęs?

Savo tinklaraštį rašau norėdamas susirasti draugų ir bendraminčių, bet kol kas sekasi prastai. Žmonės greičiausiai neranda mano tinklapio. O jei randa, tai neskaito, nes pripažinkim vieną faktą - ką čia skaityti, kažkokios pievos yra rašomos. Tai patinka tik tam tikram žmonių sluoksniui - tokiems, kurie yra panašūs į mane.

Norisi iš visatos pasiimti skolą, bet populiariu būti yra sunku. Antrą kartą populiarus nenorėčiau būti. Man reikia mažo bendraminčių klano, kurie nori pakeisti pasaulį. Aš esu tam, kad pakeisčiau pasaulį arba mirčiau bandydamas. Man pasaulis yra skolingas. Big time. Teoriškai viską iš pasaulio galima pasiimti - šlovę, pinigus, populiarumą, bet klausimas toks: kaip?

Kaip visą tą padaryti nepardavus savo sielos velniui. Kaip užvaldyti pasaulį, gal man tiesiog nėra lemta to padaryti. Aš nežinau, aš bandau pakeisti savo likimą, bet man nesigauna. Kaip įmanydamas stengiuosi nerašyti nesąmonių, bet nesigauna.

Mėgstu aš gilų pamąstymą skatinantį tekstą, bet tokį parašyti yra sunku. Pripažinkim, žmonės nemėgsta mąstyti, bent jau didžioji dalis. O tie kas mėgsta, tokių nesąmonių neskaito. Toks gyvenimas ir nieko čia nepakeisi, jei nekovosi. Jei nekariausi su sistema, tai ir liksi sraigtas sistemoje.

Jau kas kas, bet sraigtas sistemoje būti aš nenoriu. Man atrodo, kad savo likimo kalvis esu pats. Juk žymiai įdomiau rašyti tinklaraštį ir tikėtis populiarumo ir sėkmės, negu eiti į darbą visą gyvenimą ir žinoti, kad daugiau negu gauni - negausi.

Gaišti laiką reikia ties savo projektais, nors tai ir truks visą gyvenimą. Žmogus, o ypač rašytojas, turi aiškiai žinoti, ką jis nori įrodyti gyvendamas. Gyvenimas be abejo yra kova už būvį. Šiais laikais reikia visiems įrodyti, kad esi vertas darbo, kad esi vertas sėkmės, moters, pinigų, lojalumo, nušvitimo ar dar kokio nors bieso. Visiems viską reikia įrodyti, o lyderystę, buvimą lyderių reikia užsitarnauti. Niekam nepatinka, kai žmogus, kuris yra visiškas liurbis bando būti tuo, kuo jis nėra.

Bet reikia pripažinti, jog tu esi tu, jog aš esu aš ir mūsų gyvenimo keliai yra skirtingi. Kiekvienas gyvena taip kaip moka ir jei užsitarnauji maisto - tai reiškia, kad gyventi moki. Reikia nebijoti siekti savo svajonių, kad ir kokios vaikiškos jos atrodytų. Reikia svajoti, reikia tikėti ir reikia daryti. Kas geriau žino ką tu gali, nei tu pats? Kiekvienas turi potencialą kažkokioje srityje, tačiau reikia tą atrasti. Reikia save pažinti, o kai žinosi kas esi, nebus tau jokių kliūčių. Visos kliūtys atsiranda todėl, kad mes nesame pakankamai išprusę ir dažnai einame nežinoma kryptimi. Neatrastais keliais.

Savo kelią reikia rasti, nes niekas kitas tau nepasakys kaip ir ką reikia daryti. O sėkmė, ji ateis savaime. Jei tu esi to vertas. Pasauliui turi įrodyti, kad jis tau kažką skolingas. Kartais gali atrodyti, jog pasaulis yra nusistatęs prieš tave, bet leisk tau pasakyti tiesą: pasaulis yra neutralus. Niekas specialiai prieš tave neeina. Niekas specialiai pakenkti tau nenori. Bet tai tik žodžiai. Galbūt mes patys nesame tokie, kokie mes turime būti, kad sėkmė būtų mūsų pusėje.

Kiekvienas talentas yra išugdomas atkakliai jį dirbant, bet jei kažkas yra muzikantas, tai tik todėl, kad jis visą gyvenimą ties tuo dirbo. Kažkas yra rašytojas, nes visą gyvenimą rašė, bet svarbiausia žinoti kas esi pats ir ko esi vertas ir ko nori. Didžioji dalis žmonių nežino ko nori ir nemėgsta savo darbo - tai kam gyventi ir patirti nemalonę?

Nejaugi nėra kito kelio, tokio kuris tau patiktų? Nejaugi paleisi savo svajones ir imsiesi daryti menkniekių tik tam, kad išgyventum? Tu geresnis ir tu tai žinai. Kitaip nebūtum čia.

Kiekvienas žmogus turi savo rolę, kiekvienas žmogus turi savo misiją, kiekvienas žmogus turi savo kelią, nes viską mes pasirenkame patys. Gyvenimas yra tarytum baltas popieriaus lapas ant kurio gali užrašyti viską, ką tik nori. Bet žinai, kartais yra lengviau susitaikyti su realybe, negu stoti į kovą prieš ją. Jei nori kažką pasiekti - turi kovoti, turi eiti prieš bangas, kurios nori tave paskandinti. Nesvarbu ar plauksi palei srovę ar prieš srovę - tu vienintelis žinai koks turi būti tavo gyvenimas ir niekas tau negali pasakyti kitaip.

Visata yra mums skolinga, tačiau jei reikia priminti apie skolą, nes ji užmiršo. Kiekvienas gauna tai, ko yra vertas, todėl pirmas dalykas yra savo vertės žinojimas. Nes jei tavęs neįvertina, tavo potencialo nesuvokia - tai ką žmonės gali tau pasiūlyti. Gerus ir įdomius darbus reikia išsikovoti, o kovosi sėdėdamas mokyklos suole arba subrindamas internetą savarankiškai. Visatai reikia įrodymų, tiksliau ne visatai, o žmonėms. Žmonės turi matyti tavo potencialą ir tavimi tikėti - antraip jie tau nepadės.

Lengva sakyti, kad mums galioja tos pačios žaidimo taisyklės, bet tai nėra tiesa. Gyvenimas nėra saldus ir gyvenimas nėra teisingas. Vieni vagia milijonus ir jų niekas nepagauna, o kiti sėdi ir prašo išmaldos - visi tikisi, jog keliaus į rojų, bet aš tau pasakysiu tiesą - nebus jokio rojaus, geriausiu atveju bus kitas gyvenimas. Bet ir tai yra abejotina. Nematau prasmės gyventi begalę gyvenimų, jei su pirmuoju susitvarkyti negali. Niekas iš tikro nežino, kas bus po mirties. Reikia suprasti, kad mes gyvename išgalvotame pasaulyje, kur viskas yra išgalvota - todėl tuo tikėti neapsimoka.

Visata tau neskolinga antro gyvenimo, bet ji viską gali duoti tau šiame gyvenime, reikia tik tai pasiimti, tačiau kaip pasiimti tai - ko esi vertas? Negali būt taip, kad nesi nieko vertas. Gal kiti tiesiog tavo vertės nemato? Vertę savo reikia parodyti ir įrodyti. Antraip nieko nebus ir tu liksi negavęs iš šio pasaulio nieko.

Kiekvienas didelis žygdarbis prasideda nuo mažų žingsnių. Pradžioje visi būna nevykėliai, tačiau tie, kurie sugeba sudominti iškyla iš tų, kurie nesudomina savo talentu nieko. Talentas reikalingas ne tau - o kitiems, pinigai irgi reikalingi ne tau, o kitiems. Viską pasaulyje reikia duoti. Jei tu neturi ką duoti, tai kas tau norės duoti? Vertę reikia kurti ir tu turi padaryti pirmą žingsnį. Neatsiras nei vienas, kuris tau duos pirmas.

Vienintelis dalykas ką tu gali daryti, tai yra bandyti. Bandyti savo laimę iki tol, kol gausi apčiuopiamą rezultatą, kuriuo galėsi pasidalinti su kitais. Parodyti kitiems kelią - atsimink, kad kiekvienas žmogus pradeda nuo nulio. Išskyrus tuos, kurie gimsta turtingoje šeimoje. Visi kiti pradeda nuo nulio.

Toks tas gyvenimas. Tu turi suprasti, kad tai žaidimas ir jei nemokėsi žaisti pagal kitų sukurtas taisykles - nesėkmė tau garantuota.