internauto monologai

Šiza

Haliucinacijas galima paliesti ir su jomis kalbėtis, bet sapnų pasaulis dar nei karto nepasitvirtino.

Aš galvoju ar galima perprasti išprotėjimą ir su tuo normaliai gyventi, bet man sako, jog aš nesu ligonis - kad matau kitas dimensijas ant shit.

Nenorėčiau nurautas iššokti iš balkono, tai būtų labai apgailėtinas poelgis.

Man realybė išsikreipia ir aš prarandu realybės kontekstą - atrodo, jog visas pasaulis man sukurtas, tačiau tai tiesa tik iš dalies. Ne viskas kas yra sukurta yra skirta man. Tai yra skirta ir kitiems.

Išprotėti nereikia bijoti, nes išprotėjant galvos neskauda ir praktiškai nieko baisaus nevyksta, tiesiog prarandi sąlytį su realybe. Nebesupranti ką reiškia žodžiai ir kam jie skirti, supranti, kad visas pasaulis sukurtas. Nu nors tikrosios realybės niekas nesupranta, o ją tik interpretuoja - tai iš kur aš žinau, kad ne pasaulis mano galvoje, o aš pasaulyje?

Juk be mano sąmonės pasaulis neegzistuotų, gal aš pats save sukūriau, o gal mane sukūrė didesnis intelektas iš kur aš žinau.

Kai pradedi kalbėti savo galvoje, žinok, kad esi nesveikas. Kalbėti reikia su žmonėmis, o ne su savimi.