Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2016-03-12

Sapnai ir atmintis

Čia kažkurią dieną klausinėjau savo sapnų ir vienintelį dalyką, kurį jie žino yra mano vardas.

Sapnai neturi jokios atminties, todėl, kai paklausi jų kokios spalvos yra mėnulis žmonės esantys sapne atsako įvairiai, tačiau kai paklausi kokį klausimą jiems prieš tai uždavei - niekas neatsimena.

Savo sapnus prigauni panašiai kaip ALICE chatbotą,

Tom: Do you have memory? 
ALICE: Yes I log and record all conversations. 
Tom: What colour is the moon? 
ALICE: Brown or gray. 
Tom: What question I asked you before? 
ALICE: Maybe my botmaster knows the answer.


kuris sako neva turįs visų pokalbių įrašus (log) ir sako galintis juos pažiūrėti, tačiau iš tikro botas reaguoja į vieną eilutę ir tas tavo pokalbis, kurį tu su juo užvedi yra ne kas kita, kaip tardymas - tu boto klausinėji, o jis be jokios atminties, apie tai, ką prieš tai tau sakė, atsakinėja.

Panašiai ir su sapnais.

Sapnai neturi konkrečios ir įsimintinos formos. Viskas sapnuose, nuo muzikos iki žmonių veidų, yra sugeneruota ant smūgio. Pačios smegenys sukuria tau siužetą ir to pačio sapno du kartus nesusapnuosi. Gali susapnuoti kažką panašaus, tačiau du kartus vienodo sapno nesusapnuosi.

Kartais sapnų metu atrodo, kad nusikeli į kažkokį paralelų pasaulį, tačiau taip galvoti būtų klaidinga, nes paralelūs pasauliai egzistuoja lygiai taip pat, kaip ir dievas. Nėra jokio įrodymo, kad paralelūs pasauliai egzistuoja. Galima tik spėti. Ir greičiausiai paralelius pasaulius sugalvojo kažkokie psichiniai ligoniai, kuriems pasirodė, kad kažkas iš alternatyvaus pasaulio bando su jais susisiekti.

Sapnai yra vaizdinių kratalas, kuris susikuria savaime. Sapnuose esantys žmonės sako, kad jų išviso yra šimtas tūkstančių, kitą kartą sako, kad jų yra tik šimtas - jie, tie žmonės esantys sapnuose, patys nežino kiek jų yra ir ar išvis jie egzistuoja kaip atskiras nuo tavęs vienetas. To pačio žmogaus du kartus nesutiksi. Aišku vardas gali būti tas pats, vietovė ta pati, bet žmogus - jis visada bus skirtingas.

Žmonės sako, jog kai esi sąmoningas sapnuodamas turi progą pasikalbėti su savo pasąmone, tačiau kiek aš bandžiau kalbėti - mano pasąmonė kažko logiško man nepasakė, tad padariau išvada, kad su savo pasąmone nepasikalbėsi.

Pasąmonė beveik visada sukuria muziką ir vaizdinius, kurie man patinka. Aišku, kartais pasitaiko deformuotų veidų, neaiškios muzikos ir kažkokių morfėjaus skambučių it iš matricos.

Galiu spėti, jog sapnai neturi nieko bendro su gyvenimu ir sapnų pranašai, su savo sapnininkais, yra žmonės, kurie svaigsta įvairiomis pasakomis vien tik tam, kad galėtų kažkaip sudurti galą su galu.

Tikėti kažkuo antgamtišku galima. Galima tikėti įvairiomis pasakomis, kaip sapnai turėjo tikrą poveikį gyvenimui. Pasakysiu tik tiek, kad jei pradėsi žaisti kokį nors žaidimą ar pažiūrėsi kokį filmą - pradėsi sapnuoti iškreiptą jo turinį.

Sapnai yra gyvenimo dalis, tačiau nieko bendro su tavo gyvenimu jie neturi. Sapnai yra kažkokios informacijos pliurza. Drįsčiau teigti, jog sapnuojame tada, kai smegenys normaliai neišsijungia (kad neparašyčiau nesąmonės pasakysiu, jog smegenys visiškai neišsijungia), nes būna naktų, kai nebūna jokių sapnų - tiesiog užmiegi ir atsikeli, be jokių sapnų.

Mano išvada tokia, kad sapnai neturi visiškai jokios atminties apie užduodamus klausimus ir į klausimus reaguoja ne konkrečiai o spėjimo metodu.

Dar vienas aspektas, kurį norėčiau aptarti yra laisva valia sapne, kartais atrodo, jog laisvos valios sapne nėra - nesvarbu kiek esi sąmoningas, negali imti ir daryti ko norįs, nes jei pasidarai pakankamai sąmoningas - tiesiog atsikeli ir sapno nebėra.

Man sąmoningi sapnai prasideda paryčiais tarp atsikėlimo ir pabudimo būsenos, viduryje nakties nieko nesapnuoju ir būna ramus miegas.

Aišku analizuoti gali tik savo sapnus, kitų žmonių sapnų nepaanalizuosi, nes nesužinosi ką jie sapnuoja, nebent ten bus kažkokia prie smegenų prijungiama įranga, kuri leis matyti vaizdus, bet apie tokią įrangą aš nieko nežinau.

Jei žmonėms, kurie yra tavo galvoje neįrodysi, kad jie gyvena tik tavo galvoje ir visada jie susigalvos kažkokių priežasčių, kad tik tavim nepatikėt. Tai lygiai taip pat neįrodysi pasauliui, kad iš tikro egzistuoji tik tai tu.

Negalima gi įrodyti žmonėms, kad jie visi botai, nes ateis kitas žmogus ir pasakys, kad jo atžvilgiu tu botas. Solipsizmas yra gera filosofija. Iš tikro niekada nesužinosi ar kažkas be tavęs egzistuoja, nesvarbu ką sako, rašo ir daro kiti žmonės, tai gali būti panašu kaip ir pačiame sapne - tik realybėje žmonės turi atmintį ir kai kurie yra protingesni už tave. Tad manyti, jog tu čia pasaulyje vienas ir viskas tavo galvoje būtų kvaila, bet kartais taip norisi.

Fantazijai ribų nėra, tik, kad kartais tos fantazijos būna kvailos.