internauto monologai

Sako, kad aš laimingas - reikia nuo to pradėt.

Kai pasakiau, savo pažįstamui, kad man viskas pochui - jis išvadino mane laimingu žmogumi ir pasakė, kad reikia nuo to pradėt.

Bet ką pradėt aš nesupratau - pradėt rašyt, ar ką daryt?

Džiaugiuosi tik tuo, kad nesėdžiu darbe norėdamas gauti maisto. Dirbti dėl maisto yra absurdas. Žinant faktą, kad visi kiti gyvūnai nedirba dėl pinigų ir maistą gauna iš gamtos. Visi liekni, nei vieno nutukusio. Matomai nedavalgo ir nekemša savo šaldytuvų maistu.

Visas maistas turi ateiti iš gamtos, o ne iš fabriko, bet esame taip prijaukinti, kad maistas iš gamtos nėra skanus. Reikia prifarširuoto prieskoniais ir taip toliau. Mes esame gamtos dalis, mes valgom kažką ir kažkas mus valgo, kai mirštame. Gerai tik, kad ateiviai mūsų neaugina ir ant maisto neskerdžia. Būtų liūdnas gyvenimėlis, jei žinotum, kad mirsi ir iš tavęs bus padarytas kotletas. Būtų žiaurus abidniakas.

Norisi parašyti kažką protingo, bet niekaip nesigauna. Nesu toks protingas, koks norėčiau būti, bet kitų žmonių protų irgi neįvertinu - esu pagrindinis savo gyvenime. Dėmesio centras, bet kai pagalvoji. Tai visa žemė pilna tokių pačių žmonių, koks esu aš. Tik va nesuprantu, iš kur pas tuos žmones toks noras dirbti? Nejaugi visi taip dirba, nes bijo nustipti.

Geriau badauti, nei tarnauti. Pirmas dalykas link sėkmingo gyvenimo, tai yra savo baimių atsisakymas ir gyvenimas komforto arba nekomforto zonoje. Koks gi skirtumas kada numirt - svarbiausia yra gyvenimo kokybė, o ne trukmė. Nedirbant galima gyventi pakankamai kokybišką gyvenimą - jei nebijai būti išvadintas parazitu. Nu nedirbi ir ką tau sistema leis numirti? Atsiras, kas pamaitins na haliavu. Svarbiausia nebijoti, visi išgyvenimui reikalingi genai yra integruoti tavo organizme, ne veltui mes taip ilgai išgyvenome. Dabar ką paimsi ir numirsi - kam gimti, kad dabar numirti? Gyvenime turi būti kažkokia prasmė, kažkoks tikslas, nes gyventi visiškai be tikslo yra nesąmonė, bet greičiausiai jokio tikslo čia nėra - gyvenimas yra visiškas absurdas.

Netikiu, kad žmogaus gyvenimo tikslas yra dirbt, bet visi tik ir dirba, kad įmest maisto sau į burną ir niekam jų darbas nepatinka, retas, kuris ateis ir pasakys, kad jam darbas patinka. Ne aš sukūriau žaidimo taisykles, bet ne aš pagal jas ir noriu žaisti. Visiškai nesinori pagal jas žaisti.

Kai nedirbi, tai iš gyvenimo nieko negauni, o ko tau reikia iš išgalvoto pasaulio. Žmogui reikia tik kelių dalykų - maisto ir lovos, daugiau yra išlepimas. Aišku gerai kartas nuo karto suvalgyt picą, išgert alaus, bet nuo kada maistas yra pramoga? Maistas ne pramoga, o kuras ir jei valgyt pigiausią maistą, tai galima visai neblogai išgyventi už tą gaunamą minimumą. Didžiąją dalį pinigu kainuoja būsto išlaikymas. Taip žmonės nuo algos iki algos ir gyvena, bet niekas nepagalvoja, kas būtų jei juos išmestų iš darbo ir kito jie nebesusirastų. Nu ką bomžaut reikėtų eit ir tiek. Kaip visada yra valdovai ir jų vergai. Kad nedirbti šiame gyvenime, turi gimti labai geroje vietoje. Turi būti sudarytos nedarbui sąlygos, nes jei neturi šeimos, tai dirbsi bet kokį darbą. Kažkas turi nešti pinigus maistui, bet tai gali daryti ne tu, o kažkas kitas. Bet aš pinigų turiu, man maistui užtenka. Už būstą aš nemoku, taip ir gyvenu.