Skaitmeninė kova su sistema ir standartais

2016-03-12

Protingumas ir durnumas

Viskas laikytina durna yra tai, kas nesutampa su mūsų pasaulėžiūra. Ir šiaip žmonės apie žmones sprendžia iš kelių akimirkų - per kelias akimirkas mes sužinome ar mes rezonuojame su žmogumi ar ne.

Visada kai mums pasakoja tai, kas yra mums įdomu - mes jaučiame, jog kalbame su protingu žmogumi.

Jei žmogus būtų iš tikro protingas - jis būtų baigęs ne vieną universitetą. Visi negabūs ir nepajėgūs žmonės lieka nuošalyje. Universitetuose žmonės siekia bendraminčių, kurie geba mokytis panašiu greičiu.

Todėl žmogaus, kuris nėra baigęs universiteto nelabai norėtųsi vadinti protingu. Žinai, kai bandai save įvertinti - visada atrodai sau protingas, tačiau jei ką nors sukalbėtum prieš kamerą į internetą, tai be abejo suprastum, kad nesi toks protingas kaip sau atrodai.

Būti protingu yra didelis pašaukimas, nes tada visi pradeda atrodyti durni. Aš pats savęs protingu nelaikau, tačiau yra žmonių, kurie išties atrodo dar kvailesni už mane.

Juk pasaulį, kuriame mes visi gyvename reikėjo kažkaip pastatyti, o statė tai tikrai protingi žmonės. Nereikia įsivaizduoti, jog dauguma žmonių yra idiotai - juk jie dirba sistemą, nors neabejoju, jog tik keletas mėgsta tai - ką daro. Dauguma žmonių nemėgsta mažumos, jei esi koks kitoks personažas, kuris nėra socialiai patrauklus - nesusilauksi žmonių dėmesio, nors kartais paskaitai tai ką rašo didelių žvaigždžių fanai internete, tai pasidaro apmaudu - arba kur nors delfyje paskaityk komentarus, tada susivoksi kokiame pasaulyje gyveni - vienas kito nekenčia už nieką ir neapykanta siekia lubas.

Visi galvoja, jog yra ypatingi ir galvoja, jog jų kvaila nuomonė kažką reiškia - gyvenimas teka sava vaga ir nieko tu čia nepakeisi. Manau, jog dabartiniai žmonės nėra pasiruošę žymiam pokyčiui, nes didžioji žmonių dalis tiesiog miega. Svarbiausia yra gerai mokėti dirbti savo darbą, o kas toliau už tavęs - niekas nerūpi. Egoizmas yra natūralus dalykas, kaip ir kerštas. Labai sunku būti kokiu žmogumi, kuris nėra egoistas, kadangi viskas ką žmogus daro yra iš savanaudiškų paskatų. Net ir tas pats altruizmas yra iš savanaudiškų paskatų. Visi viską daro dėl savęs ir savo pačių naudos. Jei esi ten koks milijonierius dalini pinigus tam, kad tave labiau mylėtų.

Savo visą protingumą ir genialumą reikia įrodyti darbais, o ne žodžiais. Kiekvienas gali atsisėsti ir kažką protingo parašyti, jeigu jis tik norės, tačiau šiais laikais sukurti kažką naujo yra be galo sunku, nes atrodo, jog viskas yra užpildyta, bet mes gyvename pasaulyje, kur vienas atradimas atveria kelią kitam atradimui. Panašiai kaip žaidime, kur iš nieko padarai imperiją.

Durnumas irgi turi savo ribas ir jei taip gerai pagalvotum, suprastum, kad esi durnas, nes nieko pats vienas negali padaryti. Ar gali pastatyti namą, sukonstruoti mašiną, o gal gali vienas filmą padaryti? Viskam reikia kolektyvo - vienas, kad ir koks protingas būsi nieko nepadarysi. Vienoje sferoje gali būti protingas, o kitoje būsi visiškas dundukas. Taip jau yra, kad žmonės geriausiai moka elgtis tose sferose, kuriomis jie domisi nuo mažens.

Seniau, kai buvau jaunas įsivaizdavau esąs protingas, tačiau niekur nesimokiau, nieko nebaigiau ir niekur nedirbu ir galiausiai supratau, jog pats durnas buvau, kad nesistengiau įtikti sistemai ir visuomenei. Mano gyvenime iškrito ne tos kortos, kažkada vaikas norėjau būti dainininkas, tačiau balso visiškai neturiu ir dainuoti nemėgstu. Vaikystės svajonė taip ir praėjo. Buvo dar ir kitų svajonių, kurios neišsipildė, nes jų nepildžiau. Bet vis dar pildau vieną svajonę, bet ši gali užsitęsti iki mirties ir iš to nieko gero nebus.

Supranti, jog patikti daugumai yra labai didelis darbas, nes dauguma yra labiau išranki, nei mažuma. Tačiau daugumoje žmonės neatrodo tokie mąstantys ar padedantys ir draugiški, kai yra dauguma, tai visi elgiasi taip, kaip elgiasi vienetas - tai gyvulinis protas. Ir jei tu dabar atsisėstum ir pradėtum dalintis savo intelekto perliukais pamatytum, jog populiarus nebūsi - mąstyti tai ne visumos noras, nes visumai patinka nemąstyti ir gyventi paprastus gyvenimus. Vieno rašytojo knygą skaito vienas žmogus - taip jau yra.

Tačiau nereikia stengtis sužavėti daugumos, dauguma pati ateis. Reikia būti atviru visų pirma sau ir savo norams. Nenoriu aš pasakoti, kad šį pasaulį valdo kokie nors šėtonai ar demonai ar dar kokie nors išgalvoti personažai.  Kad ir kaip ten yra pasaulis vieningai stengiasi išgyvent, o tam, kad išgyventų beveik visi privalo dirbti. Būtų labai liūdna jei nebūtų kompiuterių ir mobiliųjų telefonų ir namų ir kitų dalykų dėl kurių mes gyvename. Ir kiekvienas žmogus daro tai, ką jis moka daryti geriausiai. Vienas groja, kitas dirba fabrike, vienas vaidina, kitas gatves šluoja. Taip rinka ir užsipildo. Tu, net ir turėdamas kažkokį talentą nebūsi įvertintas, jei tavo talentui nebus paklausos. Tai kuo platesniu dalyku užsiimi - tuo didesnę galimybę patikti daugumai turi, o jei užsiimi specifiniu dalyku, tai patiksi tik mažumai, kuri tuo dalyku domisi.

Mane pasirinko rašymas, aišku geras rašytojas aš nesu, galiu rašyti tik kažkokią pseudo filosofiją, savo pamąstymus į internetą, bet čia man svarbiau yra išlikti ištikimu sau, o ne skaitytojui - man populiarus rašytojas pasakė tiesiai šviesiai, kad mano tekstas yra nuobodus. Tai tą aš pradedu suprasti, bet man kitų rašliava irgi nuobodi, tai tas ant to išeina.

Prieš ateidamas į internetą padariau vieną ir labai didelę klaidą - parašiau savo tikrą vardą ir įdėjau tikrą nuotrauką, tai buvo klaida, kurios ištaisyti nėra įmanoma. Kas padaryta, tas padaryta. Geriau būtų aišku būti anonimu ir rašyti į internetą anonimiškai, kad žmonės mažiau galvotų, jog esu kažkoks durnius, kuris pievas rašo į internetą.

Aš manau, kad geriausiai tavo protingumą arba durnumą nusako tavo draugai, jei tavo draugai yra kažkokie idiotai, tai pats greičiausiai esi idiotas. Tu man parodyk savo draugus, aš tau pasakysiu, kas esi tu. Taip ir yra.

Visiškai nesvarbu, kurioje skalės vietoje tu esi. Visiems reikia pinigų ir tuos pinigus turi užsidirbti taip kaip moki. Jei nieko nemoki - eisi gatves šluoti, o jei turi kažkokį talentą, tai tas talentas ankščiau ar vėliau tave išgelbės. Tai tiek.