internauto monologai

Priežastis dėl kurios niekas neskaito tavo tinklaraščio

Visada galvojau, jog parašai tekstą ir laikui bėgant žmonės susirenka ir pradeda tave pažinti.

Vakar išskaičiau, kad yra viskas priešingai - žmonės nori tave pažinoti prieš skaitydami tavo įrašus, todėl reikia susirasti pažinčių prieš kažką rašant.

O kadangi aš esu intravertas ir mane naujos pažintys vargina, tad ir bus taip, kad aš rašysiu, rašysiu, o žmonėms taip ir nebus įdomu ką aš čia noriu parašyti. Nors kaip ir sakiau, rašau ne dėl skaitomumo - tiesiog rašymas vargina ir kasdienis rašymas tampa kažkokia našta, ypač kai nematau jokių rezultatų - atrodo, jog rašai veltui, bet tai tikrai netiesa.

Žinai, žmonės skaito populiarius dalykus, o aš nesu popso rašytojas. Šiaip išrašau savo mintis, mano tinklaraštis yra mano dienoraštis kur sudedu savo painias mintis.

Reikia pripažinti - kam įdomios yra svetimų žmonių mintys?

Skaitydamas svetimas mintis gali joms arba pritarti, arba nepritarti - gali su rašytoju susidraugauti arba jį pasmerkti.

Bet jei žmonės neskaito to, ką turi jiems pasakyti - tai klausimas toks - ar verta išvis rašyti ir bandyti pakeisti savo gyvenimą?

Esu internete išskaitęs, jog daugumai žmonių internetinis rašymas pakeitė gyvenimą - juos arba pastebėjo, arba jie susikūrė savo svajonių darbus arba dar kažkas.

Būti sėkmingu blogeriu šiais laikais yra tas pats, kas būti talentingu aktoriumi, žurnalistu arba muzikantu. Norėdamas būti sėkmingas turi būti pastebėtas, nes jei niekas nepastebės taves, tai tu netapsi žinomas ir visiems bus nusišikti ką tu ten rašai ir ką tu ten bandai žmonėms pasakyti.

Apmaudu, kad bandai pakeisti pasaulį, parašyti žmonėms kažką gero ir niekas nesigauna, tavęs nepastebi reikiami žmonės ir nepadeda tau išpopuliarėti, vieni sako, kad tavo raštas nuobodus, o kiti sako, kad tavo raštas nuostabus ir aš tau sumokėčiau jei parašytum dar vieną knygą.

Aš internetą įsivaizduoju kaip didelę skelbimų lentą, kur kiekvienas bando prasimušti. Pasauliui įrodyti, jog jie yra kažko verti. Bet jei tu esi paprastas žmogus, kaip aš, net ir turėdamas dideles svajones jų nepasieksi, nes giliai viduje būsi tinginys, kuris nepajudins nei piršto.

Gera rašyti savo asmeninę filosofiją, gal kada nors ji kažką sudomins, o gal ne. Tačiau tinklaraštis yra mano asmeninė vieta internete mano mintims. Jei rašau nesąmones, tai žmonės tiesiog neskaitys, o jei pasėdėsiu pakankamai ilgai prie tinklaraščio tuomet pradėsiu rašyti geriau ir tada žmonės ateis skaityt.

Tikrai netikiu, kad turi būti žinomas, kad būtum skaitomas - man atrodo žmonės turi tave patys surasti, patys įvertinti ir patys su tavimi susipažinti. Tu kaip rašytojas - tu jau darai pirmą žingsnį - tu kvieti žmones į savo vidinį pasaulį, bet jei niekam neįdomu, tai tavo pakvietimas yra bergždžias dalykas.

Norisi aišku būti skaitomu, bet publicistikos ar ten labai geros kritikos aš nežadu rašyt ir žinau, kad pritraukti žmones į savo asmeninį tinklapį, kuris nėra nišinis yra labai sunku, tačiau tai daryti yra verta.

Dabar tokie laikai, kai žmonės nori būti už kitus geresni, bet man tai atrodo, kad tai yra nesveikumas.

Tai jei tavo tinklaraščio niekas neskaito, tai žinok, kad tavęs niekas nežino ir visa problema slypi tame, o ne pačiame rašyme. Rašyt žmogus gali kaip nori ir jei jis geras, jei jis vertas pripažinimo, tai žmonės jį suras. O jei neras - tai tam žmogui, geriau išvis nerašyti, jei jis gali.

Aš tai negaliu nerašyt, todėl kiekvieną dieną ateinu, atsisėdu prie kompiuterio ir parašau. Toks mano darbas.