internauto monologai

Pinigai

Pinigai naudingi tik aferistams, bankininkams ir vagiams. Jei turi pinigų - iš tavęs yra ką pavogti.

Šiais laikais žmogus - žmogų gatavas paskerst dėl pinigų. Taip jau yra - pinigai reikalingas maino įrankis, barteriu visur neprasisuksi.

Aš taip norėčiau pasaulio be pinigų, jei gali skruzdė dirbt iš idėjos, tai kodėl negali žmogus?

Daug kas norėtų nemokamo pasaulio, tačiau tik todėl, kad tikisi daugiau gauti. Paprastas žmogus iš šio pasaulio gauna tik pavalgyt, pamiegot ir minimalioms pramogoms. Aišku yra tokių, kurie čia gerai įsisukę - viską turi, ir jiems nieko nestinga. Tačiau aš ne toks. Matau kapitalizmą iš dugno - džiaugiuosi pats, kad turiu ką į burną įmest ir, kad gyvenu su motina - antraip pačiam reikėtų eiti išmaldos prašyti. Gėda, bet ką padarysi, ne mes tokie - gyvenimas toks.

Aš supratau, kad esu baisiai neįdomus žmogus - mano video žiūri tik keli žmonės, mano tinklapį taip pat, o manau, viskas todėl, kad neturiu pinigų ir esu komerciškai nesėkmingas žmogus.

Norėčiau pakeisti šį pasaulį, nors ką čia keisti - nemėgstu aš tų žmonių, nes manęs nemėgsta. Visada būsiu įdomus tik mažumoms, kurios bent kažkiek mąsto - o taip, visiems kitiems aš tiesiog eilinis nematomas žmogus.

Kažkada svajojau apie sėkmę, pinigus - galvojau gyvensiu kaip rojuje, tačiau nieko neįvyko, o pats esu per kvailas, kad susikurčiau sau darbą - tiek daug kartų bandžiau, bet nieko nesigavo. Toks jausmas, kad nesėkmei užprogramuotas.

Neturiu aš pinigų, o kai turiu, tai nusiperku alaus ir užgožiu tą tuštumą, kuri yra manyje. Galvojau būsiu žymus rašytojas - bybis, nesigavo. Galvojau taisysiu sau kompus, tačiau irgi kompai pasidarė geri ir dabar kiekvienas vaikis moka sau sistemą perdiegti. Irgi bybis gavosi.

Pasiūliau žmones pamokyti kompu naudotis, bet irgi bybys gavosi. Nebežinau kaip tų pinigų prasimanyti.

Šiaip sako, jog ne pinigai gyvenime svarbiausia, bet, kad viskas remiasi į pinigus. Absoliučiai viskas - nori rūkyt - pirk, nori išgert - pirk, nori pavalgyt - pirk, nori namus turėt - pirk ir viską čia reikia pirkti. Debilizmas atsakau.

O tai, kad pinigų neturiu yra tik todėl, kad smegenys nemoka jų susiveikt - galvoju, kad gal pasieksiu kritinį tašką savo gyvenime ir tada smegenys pradės veikt, bet yra daug bomžų, kurie pasiekę kritinį tašką ir niekas jiems nesusimąsto - taip bus ir man.

Nu juk reikia žmogui pasiguosti, išsakyti, kas ant dūšės yra. Kiekvieną kartą parašęs galvoju, kad daugiau nerašysiu - praeina kiek laiko ir vistiek ateinu ir parašau. Sako didžioji sėkmė ateina tik tuomet, kai pasirodai. Bet ar nors vienas skaitytojas man litą perves už mano triūsą?

Iš šiuolaikinių žmonių bybį ką gausi, nebent esi geras pardavėjas arba moki sudominti publiką. O jei esi prasčiokas kaip aš, tai bybį ką gausi. Užpiso tas gyvenimas, nors gyventi yra malonu - tiesiog nežinau kaip reikės gyventi kai motina numirs, norėčiau aš numirti ankščiau, bet bus kaip bus.

Į galvą yra įkalta, jog pinigai svarbiausia - čia turbūt aukos mąstymas, bet kai gyveni dugne, tai pinigai yra svarbiausia, nes už juos gali viską gauti. O svajojau aš, kaip gulėsiu jachtoje kiaušus išvertęs, pornuchoj dulkinsiu bobas, o kiti žiūrės ir vacį tampys - pavydės man, nes aš mačo.

Tos vaikystės svajonės neišsipildė ir neišsipildys. Ką gi man daryt, su tuo savo gyvenimu - nežinau, dirbti tingiu, mokytis nenoriu, nes viską ką iki šiol išmokau - nepritaikiau praktikoje. Taip bus ir sekantį kartą.

Galvojau gal programeriu tapti, bet, kad baisiai sunku. Sugebu tik rašyti ir mirsiu rašydamas, gal po mirties kažkas atras mano tekstus ir sakys, o čia tai genijus - tikras rašytojas.

Nuomonės keičiasi, nuotaika svyruoja - taip gyvenime nieko ir nepadarau. Gulėti lovoje ir sėdėti prie kompo - va kas man patinka. Visi dirba, o aš ble nedirbu - aš išskirtinis žmogus su visai kitokiomis svajonėmis, bet kažkada ateis diena, kai man reikės pachalint, kad nenumirčiau. Kaip nelaukiu aš tos dienos, kad tu žinotum - bbd tiesiai šviesiai sakant.