internauto monologai

Nuo ko priklauso didžioji dalis sėkmės bet kokioje sferoje

Ar esi girdėjęs, apie 20/80 taisyklę?

Kad sėkmė priklauso nuo dvidešimt procentų tavo darbo. O dvidešimt procentų, kaip blogeriui yra atsikelti ryte ir tiesiog parašyti kažkokį įrašą.

Kiti aštuoniasdešimt procentų nuo tavęs nepriklauso.

Reikia pripažinti, jog sėkmė ne visada priklauso nuo žmogaus, kuris jos nori. Tu aišku gali įdėti darbo, bet kas toliau?

Kaip leisti žmonėms apie tave sužinoti?

Teoriškai, padarius savo darbą reikia daryti dar kitą darbą. Teoriškai neužtenka vien tik pasirodyti, reikia dar ir kažką padaryti. Praktiškai, užtenka tik pasirodyti.

Kai esi rašytojas, nesvarbu ar rašai savo malonumui ar giliai širdyje tikiesi skaitytojų - tavo pamatas yra rašymas. Todėl svarbiausia yra pasirodyti ir parašyti.

Bet tai kaip tada užkariauti visą likusį pasaulį? Kaip susilaukti dėmesio, kurio manai esąs vertas.

Problema ta, kad norint susilaukti dėmesio reikia laikytis aukšto rašymo standarto. Negaliu sakyti, jog užtenka tik parašyti ir tu jau būsi įžymus.

Buvau aš įžymus penkiolika minučių, todėl dabar galiu būti ramus ir rašyti ką aš tik noriu, nes antrą kartą žymus nebūsiu. Populiarumas mano atsirado ne dėl rašymo, o dėl kvailo video įrašo internete.

Aišku, man parašė nemažai žmonių, kad mano tualetinis detektyvas neblogas ir jie norėtų, kad aš dar ką nors parašyčiau.

Knygas rašyti aišku būtų faina, bet mano stilius ir rašymo įpročiai visada bus tokie, kurie liks undergrounde.

Kartais man atrodo, kad aš rašau visišką mėšlą ir stebiuosi, kai ateina žmonės šito mėšlo paskaityti.

Pasaulis pilnas rašytojų, kurie rašo už mane geriau ir yra protingesni. Man į jų lygą lįsti net neverta, tačiau kiekvienas žmogus turi teisę papasakoti savo istoriją.

Rašydamas tu sugaišti mažai laiko ir padarai pamatą. Diena iš dienos tu į savo tinklaraštį prirašai tiek, ką galima drąsiai būtų vadinti knyga. Aišku, temų įvairovė.

Bet vien tik pasirodymas ir padarymas tave priartina prie tikslo. Juk kiti wannabe rašytojai dažniausiai meta savo rašymus. Man irgi ne vieną kartą buvo kilęs noras mesti visus šitus rašymus ir užiimti tikru gyvenimu, tačiau aš negaliu. Man nesigauna, kiekvieną dieną aš noriu ateiti ir parašyti į savo tinklaraštį mintis, kurios gali būti įdomios tiktai trenktam žmogui, kuris yra man neabejingas.

Sėkmė priklauso nuo pastangų, kurias tu įdedi. Aišku, aš kaip visada sakysiu, kad pastangos pastangoms nėra lygios. Pastangos yra kažkas tokio, ką tu darai per prievartą, nes jei tau lengvai einasi, tai kokios čia pastangos?

Aš tikrai netikiu, jog sėkmingi žmonės ėjo per kančias ir per pragarą, kad jiems pasisektų - tiesiog, manau, jiems putė palankus vėjas. Jei tau važiuojant dviračiu pus vėjas į veidą, tai tu minsi dvigubai sunkiau - aišku tikslą pasieksi, jei esi sportiškas, o jei ne, tuomet kviesi ką nors, kad atvažiuotų pasiimti.

Jei tau yra nepalankus vėjas, tai tu gali rodytis, rašyti, kalbėti, rėkti ir kitaip bandyti atkreipti į save dėmesį ir tau niekas nepavyks, nebent tu sėdėsi ir darysi kol tau pasiseks.

Juk sako, jog lašas po lašo ir akmenį pratašo.

Aš skaičiau, jog norint parašyti sėkmingą tinklaraštį reikia rašyti metų metus, kad atkreipti žmonių dėmesį. Aišku, lengva rašyti neatsakingai ir mėgautis pigia šlove, bet kai tu nori rimčiau, kai tu nori kažkokio pamato - tai turi sėdėti ir rašyti, ir reklamuoti - ko aš nedarau, nes kažkaip nemėgstu lyst žmonėms į šikną. Man visada atrodo, jog rašliavą, kuri yra verta skaitymo, turi žmonės patys surasti.

Rašytojui. Žmogui, kuris kažką rašo nereikia užsiimti savimarketingu. Jam reikia provokuoti diskusijas ir kitaip bandyti sudominti žmones, jog jie pradėtų platinti jo kūrybą. Aišku, savimarketingas padeda išlįsti iš tamsos, tačiau kas svarbiau - ar pasirodyti, ar būti atrastam?

Man atrodo, kad svarbiau yra būti atrastam, nes kai žmonės tave ras, jie neabejotinai pasidalins tavo kūryba, jei ji yra to verta. Aišku, dar priklauso nuo to, ką tu bandai žmonėms pasakyti - gal bandai jiems įrodyti, kad švaistyti savo gyvenimą darbe yra prastas pasirinkimas, gal motyvuoji juos pakeisti kažką savo gyvenime, o gal tiesiog bandai priversti juos mąstyti?

Rašytojas, žmogus, kuris rašo - nesvarbu ar tinklaraštį, ar knygą, ar dar kažką turi suprasti dėl ko jis rašo. Aišku, tai kartais padaryti nebūna lengva, bet kuo geriau žinai rašymo priežastį, tuo labiau gali sutelkti dėmesį ir bandyti gauti reikiamus rezultatus.

Jei bus įdėta pakankamai daug darbo kažkokia kryptimi - sėkmė neabejotinai ateis. Mane visada glumino, jog lietuvoje blogeriai neuždirba, tačiau kažkaip vakar pagalvojau, na jei neuždirba, tai dar nereiškia, kad negali tapti žinomi.

Juk nebūtina būti genijumi, ar pačiu protingiausiu žmogumi, kad būti žinomu.

Man atrodo, kad norint būti sėkmingu rašytoju reikia pasirodyti ir parašyti, ir tai daryti, kol sulauksi reikiamų rezultatų. Aišku, daug kas priklauso nuo rašymo stiliaus, kokybės ir pačios auditorijos, kuriai tu bandai parašyti.

Vienas žinomas rašytojas man sakė, kad norint tapti sėkmingu rašytoju reikia ilgai ir nuobodžiai rašyti - kito kelio nėra.

Tai jei reikia ilgai ir nuobodžiai rašyti, tai kodėl gi nerašyti sau į tinklaraštį - kur susirinks tie žmonės, kurie nori paskaityti būtent tavęs.