internauto monologai

Nėra jokios bedarbių krizės

Tam, kad būtų darbas - turi būti poreikis. Jei nėra poreikio - nebus ir darbo, tai, kad turtingi žmonės kuria darbo vietas yra mitas, nes iš tikro darbo vietas kuria poreikis.

Aš vaikystėje išmokau tik vieną dalyką - sutvarkyti kompiuterį, tačiau kol užaugau tai pasidarė nereikalinga, juk niekas savo kompiuterių netaiso. Dirbau čia kelias dienas kompiuterių taisykloje, tai du metus dirbanti taisykla per diena sulaukia vos dviejų kompiuterių, kas yra per mažai norint išsilaikyti.

Tai mano talentas tapo niekam reikalingas ir dabar aš sėdžiu be darbo, o atsimenu laikus, kai kompiuterių naujokų buvo pakankamai daug - niekas nemokėjo net operacinės sistemos įsidiegti. O man ką blogai? 50 litų į valandą - tuo metu, net ir dabar, tai yra geri pinigai.

Šiandien žmogus turi sėdėti visą dieną darbe, kad tiek uždirbtų. Seniau klientai patys mane surasdavo, o dabar sėdžiu laukiu ir nieko. Kas yra nereikalinga, tas yra nereikalinga.

Reikia suprasti, kad paklausa iš niekur nieko neatsiranda. Dabar visiškai nežinau ką galėčiau padaryti, kad uždirbčiau tokius pinigus, kaip uždirbau kažkada prieš dešimt ar penkis metus.

Bedarbystė yra tik todėl, kad niekam nieko nereikia. Žmonės vis labiau nori būti autonomiški, tai yra kuo mažiau samdyti kitus žmones - jei reikia remonto, žmonės pradeda juos darytis patys. Aišku, kas turi pinigų - visada samdys specialistą, tačiau tie, kurie pinigų neturi bandys suktis patys.

Kapitalizmas taip padarytas, kad reikėtų mažiau žmonių sistemai išlaikyti negu jų yra. Dabar ir taip yra dirbama daug nereikšmingo darbo, bet kol žmonės gaus pinigus - tol ir dirbs tuos nereikšmingus darbus. Kažkas sakė, kad mums reikia lyderių, o ne politikų. Gal tai ir tiesa - aš nežinau. Nesidomiu politika.

Aš aišku į darbus, kurių padaryti nesugebu - nepretenduoju, bet šiuo laiku susirasti darbą, ypač kai nieko nemoki ir nenori būt valytojas yra pakankamai sudėtinga. Net ir valytoju įsidarbinti yra pakankamai sunku, nes visi užkėlę sau reikalavimus nori nepriekaištingų darbuotojų. Reikia ilgai ir nuobodžiai mokytis, kad šiuo laiku susirasti darbą, bet tarkim kodėl Lietuvoje nereikalingi šunų vedžiotojai? Labai daug darbų Lietuvoje yra neįmanomi, nes nėra paklausos. Kodėl gi ta pati blogosfera Lietuvoje negyvena? Pakartosiu, todėl, kad nėra paklausos. Jei Lietuvoje būtų paklausa blogosferai, tai manau, net aš sėdėdamas ir rašydamas prie kompo galėčiau nusipirkti duonos. Bet yra kaip yra.

Visos kažkada gyvenusios sritys savo veiklą užbaigė. Mano draugas pasakojo, jog tėvas jo buvo kažkada elektronikas, bet kai viskas tapo mikroelektronika, tai žmogus su tempu nesuspėjo ir tapo nereikalingas. Adaptuotis nuo vienos veiklos prie kitos veiklos yra pakankamai sudėtinga, jei sritys nėra giminiškos. Amerikoje tai gal dar prasisuktum darydamas kažkokius senovinio tipo elektroninius laikrodžius. Kažkada mokytojai sakė, jog reikia mokėti skaičiuoti, nes ne visada kišenėje yra skaičiuotuvas, o tu šiandien pažiūrėk - kiekvienas turi mobilų telefoną, net ir vaikas vaikšto su išmaniuoju, kuriame yra skaičiuotuvas. Laikai keičiasi ir su laikus keičiasi viskas. Kažkada sakė - nežiūrėk ilgai televizoriaus, neklausyk ilgai radijos, o dabar sako, nesėdėk ilgai prie kompiuterio. Kai yra kompiuteris, tai televizorius tampa nereikalingu daiktu. Greitai prieisime tą laiką, kai išnyks paprastas laidinis telefonas. Ką aš noriu pasakyti yra tai, jog paklausa nėra stabili - tai kas buvo reikalinga vakar - šiandien jau nereikalinga ir geras darbuotojas turi prisitaikyti prie paklausos. O dar geriau sukurti savo paklausą išradęs kokį nors produktą - bet tą gali padaryti tik labai maža dalis  verslininku.

Jei gyveni kaime, tai gali atidaryti vietinę parduotuvę, nes maistas yra numeris vienas produktas, jei tos parduotuvės dar nėra, bet neabejoju, jog kiekviename kaime yra bent po vieną parduotuvę, nes žmonės protingi ir prasimuša, jei pasitaiko laiku ir vietoje.

Kitas aspektas yra žmogaus talentai, jeigu tu nemoki, kaip aš, padaryti nieko reikalingo ir neturi pinigų, tai nesvarbu kokios tavo ambicijos - tu neprasimuši. Tam, kad atidaryti savo verslą reikia pinigų, žinių ir laiko. Gali aišku užsiimti kažkokiais perpardavimais, bet mano nuomone pardavinėti internetu kitur pirktas prekes yra labai apgailėtinas žingsnis - dropshipinti man nepatinka, nes toks jausmas, kad apgaudinėji žmones, tačiau dėl pinigų šiais laikais žmonės daro viską. Visais įmanomais būdais žmonės stengiasi uždirbti pinigus - sukčiauja ar nesukčiauja, nėra visiškai skirtumo.

Visiškai neįsivaizduoju kaip šiais laikais įkurti verslą, gerai buvo pažįstamiems, kurie pradėjo suktis tada, kai Lietuvoje nieko nebuvo - tiesiog pasitaikė palankus laikas ir prasisuko.

Visas nedarbas yra todėl, kad nėra poreikio. Būtų poreikis, tai visi sėdėtų su darbais ir būtų patenkinti - tačiau ar verta dirbti, kai galima nedirbti? Šiuo laiku nedirbdamas tu tiesiog užleidi vietą kitam, kuriam tų pinigų labai reikia. Galima iš to neturėjimo ką veikti eiti savanoriauti, bet ar daug žmonių savanoriauja ir dirba be atlygio? Manau, kad pakankamai mažai. Net savanorių organizacijos stengiasi sau pinigų užsikalti - taupydamos savo darbuotojų sąskaita.