internauto monologai

Kartais svajonės išsipildo

Kažkada norėjau valgyti picas kiekvieną dieną ir tada, kai pas pažįstamo pažįstamo gavau darbą, kur man mokėjo 500 pinigų į savaitę taip ir atsitiko, kad valgiau picas kiekvieną dieną, bet tada pradėjau nuo jų tukti. Užaugo keli kilogramai. Mano svorio rekordas buvo 118kg, šūdas - storas aš.

Reikia eiti sportuoti, bet aš taip tingiu. Bobos nebeturiu, išsiskyriau, nes nedavė bučkio ir nedavė sekso ilgiau nei mėnesį. Tu įsivaizduoji kokia bauda. Nu ir supranti išvijau aš ją iš namų, nepatinka man religingos moterys, aš pats nesu religingas.

Praplautos žmonių smegenys, bet čia ne apie tai. Svajonės kartais pildosi, bet nebūtinai šimtu procentų. Norėjau kažkada būti populiarus ir buvau, bet būti populiariu man nepatiko, nes žmonės žinai pirštais gatvėje pradės rodyt, bet laimei niekas nerodė - gal manęs visai neatpažino. Tai išvengiau širdies priepuolio.

Tam, kad svajonės išsipildytų reikia aiškiai žinoti ko nori, bet va mano problema ta, kad aš nežinau ko noriu. Bet žinau ko nenoriu. Žinau šimtų procentų, kad nenoriu dirbti kokio nors šūdino darbo, kur reikia dirbti. Man patinka pramogauti ir leisti laiką for fun. Žinai norėčiau ant liūto pajodinėti, ne, ne juokauju.

Labiausiai norėčiau surasti savo gyvenimo meilę, tris kartus bendravau su skirtingom panom taip giliau ir nei viena iš jų nebuvo ta. Kartais man atrodo, kad man durnos bobelkos pasitaiko, o kartais atrodo, kad visos durnos ir tai mane padarė kažkokiu seksistu, nors toks niekada nebuvau.

Kažkaip prasta gyvenimo kokybė priverčia žmogų jausti kažkokį tai diskomfortą ar kaip čia pavadint. Pradedi tikėti keistais dalykais ir keisti dalykai tau nutinka. Nors gyvenimas - jis kupinas potencialo, visur aplinkui neišnaudotas potencialas. Norisi žinai pagyventi kokybišką gyvenimą, neturėti nieko labai užkniso, bet negaliu patikėti, kad tą milijoną galėčiau užsidirbti. Aišku, jei darbas patiktų tai jo, bet kad aš nieko daryt nemoku tik burna pliurpt. Kartais pagalvoju, kad man milijoną galėtų kažkas duoti, tas, kas jų turi kokius 99, ką čia vieno negaila. Tada aš iškarto bizniuką kokį suveikčiau ar dar kaip nors gerai tuo milijonu padisponuočiau. Šiaip sau reputaciją užsikelčiau. Susikurčiau kokį afigeną įvaizdį ir tada visi norėtų su manim draugauti. Iš tikro reikia suprasti, kad mylime ne žmogų, o jo pinigus ir jo veiklą. Atimk iš žmogaus sėkmę ir jo šlovė dings per 15 minučių.

Manome, jog jei elgsimes taip, kaip elgiasi sėkmingi žmonės, tai ir mes būsime sėkmingi, bet nereikia čia įsivaizduot, kad sėkmės receptai yra pritaikomi. Vienas sėkmingas pasakodamas apie sėkmę kitiems, kitas sėkmingas sukūręs kokį produktą, o trečias dar kažkaip. Populiarumas, jis ateina ir praeina. Turi kažką naudingo sukurti žmonėms, kitaip populiarus nebūsi. Visas reikalas piniguose, pinigai diferenciuoja žmones, tas, kas jų neturi - tas nemėgstamas žmogus. O tas, kas juos turi tampa pažiba. Neturėjau daug pinigų niekad, nes tingėjau dėl jų arti - netikiu, kad viskas yra pasiekiama sunkiu darbu. Aš irgi galėčiau jų uždirbti jei mane kas nors nusamdytų, bet manęs niekas nesamdo, nes aš nefasoninis čiuvas.

Bet jei svajonės pildosi, tai kažkada ir aš turėčiau sulaukt turtingos moters dėmesio, negali taip būti, kad vis biednos limpa. Bet man atrodo, kad turčiai leidžia laiką tik su turčiai negalvodami apie kitą pasaulio pusę. Jei neturi pinigų - esi tarytum atskirtas nuo elito, bet nereikia manyti, jog esi kiek nors prastesnis. Tiesiog pasaulis tavęs neįvertino dar, gal niekada ir neįvertins. Todėl savo vertę reikia žinot pačiam. Mes skiriames nuo jų tik pinigų kiekiu ir niekuo daugiau. Gal ten kokiomis charakterių savybėmis, bet jei jau esi skurde, tai greičiausiai ir liksi skurde, nes niekas didelių pinigų nemokės tau. Nebent tu sukursi savo verslą. O kad savo verslą sukurt, reikia turėt pinigų, ir jei jų neturi - tai tavo ambicijos užges.

Esant skurde, vienintelė galimybė yra laimėti loterijos bilietą arba, kad kas nors tuos pinigus duotų, bet tada stogas nuvažiuos nuo per didelio jų kiekio. Svarbiausia būti turtingu širdyje, nes pinigai nėra svarbiausias dalykas pasaulyje, tai pakankamai svarbu, kai jų neturi, bet kai jų turi tada viskas nublanksta į šoną. Man va pinigų nereikia, man veiklos reikia. Nes nuo sėdėjimo namie stogas važiuoja tikrąją to žodžio prasme.

Laikas bėga, o tu įpranti sėdėt namie ir nieko neveikt. Svajot apie kažką, bet žinai, jog šiame pasaulyje svajonės nesipildo. Tik tiems, kas yra išrinkti. Visada svajojau būti blogeriu, keliauti po pasaulį ir aprašinėti savo įspūdžius, bet ką tu, kur tos kelionės, kur pinigai visam komfortui, nes keliauti, kad tik keliauti neįdomu. Diskomfortas, nesu tikras keliautojas, o be to pavojinga ir nesaugu keliauti vienam. Jei mane trauktų kelionės vienam tai būčiau jau iškeliavęs, bet baisu man, todėl nekeliauju. Tobulam gyvenimo būdui trūksta tik pinigų, bet ką man padaryti, kad jų užsidirbti, kai aš nemėgstu dirbti. Super tinginys, slackeris angliškai. Visą gyvenimą tingėjau, o dabar čia pradėsiu dirbt ane - netikiu. Man tiesiog reikia įdomaus darbo, tokį kokį aš noriu dirbt ir mane nusamdyt galima, bet ar kam nors to reikia. Greičiausiai, kad ne.

Koks aš pesimistas. Nereikia savęs gailėti, reikia kaip tik džiaugtis, kad gyvas esi ir dar gali judėt, nesi prikaustytas prie vežimėlio, nesi iššokęs pro langą iš ketvirto aukšto ir šiaip džiaugtis yra kuo, bet laisvalaikis tai galėtų būti turiningiau praleistas, nei sėdėjimas uždarytam namie. Viskas susiveda į pinigus, nes absoliučiai viskam reikia pinigų, o kam nereikia pinigų reikia kompanijos. Mano draugai man nusibodo, nes apart gerimo niekas nevyksta. Ne apie tokius draugus svajojau vaikystėje. Ir taip gaunasi, kad tie, su kuriais tu nori bendrauti su tavim nebendrauja, o tie, kurie tau neįdomus su tavim bendrauja. Šūdas kažkoks atsakau.

Nežinau, kaip šitam pasaulyje susirasti draugų. Nežinau, kaip šitame pasaulyje užsikalti daug pinigų, nes būtų pinigų, būtų ir draugų. Pinigai yra viskas. Bet dėl pinigų aš nevargsiu, geriau jau nieko neturėsiu. Kažkaip gaunasi keistai, kad uždirbti pinigus yra sunkiau negu juos išleisti. Ir čia yra nesąmonė. Nes norint būti turtingu reikia išleisti mažiau nei gauni. Man teoriškai reikia apie šimto litų į dieną, kad aš galėčiau turtingėti. Nes į dieną išleidžiu apie 20-30, kai dirbu automatiškai metu gerti, nes nėra laiko. Nevadinu savęs alkoholiku, nes geriu išvis kartais už svetimus pinigus. Savus pinigus gaila alkoholiui leisti ir šiaip gerti nėra toks kaifas kaip seniau būdavo. Viskas pasikeitė, bet dar nesijaučiu subrendęs. Sako vyrai subręsta sulaukę 40 metų, bet 40 aš būsiu toks pats tinginys koks esu dabar. Niekas nepasikeis, nes svajonių darbo aš nerasiu - super pesimizmas, atsiprašau.

Aš tiesiog netikiu šita valstybe ir nematau čia jokių kitokių alternatyvių gyvenimų, nes paprasčiausias rašymas turėtų atnešti darbą ir galimybes, ir tau pasiūlymai ateitų tie, kurie yra skirti būtent tau. Sėdėti gaišti savo laiką naršant po neįdomius darbo skelbimus yra apgailėtinas laiko praleidimo būdas, geriau tada išgerti, pasmaukyti kokį cigarą arba sutraukti paprastą cigaretę.

Gyvenimas turėtų būti kupinas nuotykių, įvykių ir kitokių dalykų, o čia diena iš dienos esi prilipęs prie to kompo, tikiesi nuhackinti realybę iš vidaus. Juokas, juokais, bet tai yra įmanoma. Kompu galima pakeisti visą savo gyvenimą, bet ką į jį parašyti, kad tapti kažkokiu žinomu ar dar kokiu nors yra neįmanoma misija. Nežinau, ką reikia į jį rašyti, kokią informaciją kišti. Nesusipratimas.

Aš nesuprantu, kuo kiti nesąmonių rašytojai yra geresni už mane, ką jie tokio parašo. kad juos skaito. Kaip pritraukti daugumą savęs link - neįsivaizduoju. Laikas parodis, kas čia geras rašytojas, o kas blogas. Man sakė, kad blogą padaryti užtrunka metus, bet man atrodo, kad savo aš darysiu dešimt metų. Man sakė, kad mano tekstas nuobodus ir niekada nebūsiu skaitomas, tai po galais, ką man čia rašyti. Patarimas nevykėliams? Kad aš pats nevykėlis. Man šitam pasaulyje nesigauna prasisukti ir sėkmė slypi kažkur anapus. Kai numirsiu gal atgimsiu kokiu džeimsu hetfieldu ir turėsiu viską. Ha, gera svajonė, pagyventi kito žmogaus gyvenimą, bet vėl gi, kas čia žino kuo tu pats gimei, kol nesi prasimušęs. Aš svajoju apie didelius tikslus, bet sunkiai dirbti nesiruošiu - reikia kažkaip lengvą darbą su didelėm pajamom gauti. Arba kaip aš sakau, susikurti sau darbą ir bandyti kol numirsi, nes kitaip neapsimoka. Norėčiau gaut pinigus už draugystę, norėčiau būt alfonsas, norėčiau būt karalius, bet nesu. Esu niekas, bet gal numirsiu kažkuo. Šiaip jei iki tokio amžiaus kaip aš nepasieki nieko, tai greičiausiai ir nepasieksi. Visi potencialūs milijonieriai tampa iki 24 metų. Man mama sako, nesvajoti būti dideliu žmogumi, sako tau didybės manija. Nu jo, aš negaliu susitaikyti, kad esu eilinis nematomas žmogus, kuris niekam neįdomus. Tie, kiti viską taip lengvai gauna. O čia man pistis belekaip reikia - neteisybė ir nesąmonė, geriau galėčiau per video atrodyt, ir turėčiau apie ką pakalbėt, tai daryčiau video formatu, bet nesigauna taip kaip aš noriu. Kai pažiūri į pasaulį, tai atrodo, kad visi savo vietoje yra - niekas neatrodo kažkaip iškritęs iš savo rolės. Tai reiškia, kad gali daryti tik tai, ką gali daryti. Nu va man rašyt patinka, bet bbž ką čia rašyt. Vieniems vienas įdomu, kitiems kitas ir visiems neįtiksi, tad geriausia išvis niekam neįtikt ir varyt taip kaip moki pats arba kaip gaunasi.

Nu toks gyvenimas ir nieko čia nepakeisi, visi sėkmingi negali būti ir kiekvienam ateis periodas, kai jis bus savo vietoje. O kol nesi savo vietoje, tol turi viską išbandyt, bet jeigu tu neturi pinigų kažkokiems bandymas ar kažkaip kažką, tai tu nieko ir neišbandysi. Apmaudu, bet tai tiesa.

Aš tiek daug visko bandęs, kad pzdc, supranti ir grot bandžiau ir muziką kūriau, ir knygas rašiau, nu nerandu savo vietos. Stogas nuvažiavęs buvo ir kaip nerandu savęs, taip nerandu savęs. Rašyt patinka, bet tai ką čia rašyt, kai niekam neįdomu skaityt. Nu vienam žmogui. Čia gi pizdec. Talentu turi sudominti daug žmonių, kad iš to galėtum gyventi. Patinka su žmonėmis bendraut, bet kur tu bendrausi, kai tokio darbo neturi. Kol kas aš nesu savęs radęs, bet kai rasiu, tai mano svajonės išsipildys.