internauto monologai

Geri dalykai nutinka tiems, kas laukia

Kantrybė yra pati svarbiausia sėkmingo žmogaus savybė.

Bet kaip gali kažką gauti, kai nieko nedirbi? Nejaugi tiki, kad pastoviai ateidamas ir parašydamas kažką į savo tinklaraštį susilauksi skaitomumo?

Gerus dalykus žmonės randa iškarto, ypač internete. Būti populiariu yra populiarus dalykas. Tai atsitinka visai netikėtai, bet man sakė geri rašytojai, kad norint būti skaitomu reikia ilgai ir nuobodžiai rašyti nemokamai.

Aišku toks aš ir rašytojas. Negaliu parašyti bestsellerio, negaliu parašyti skaitomo tinklaraščio. Bybys žino kam aš gyvenu.

Svajonės nesipildo nors tu ką. O aš sėdžiu ir laukiu, kol geras dalykas atsitiks man.

Geri dalykai atsitinka nevisiems ir jei gali būti blogiau - be abejonės taip ir atsitiks.

Aš visada galvojau, kad reikia rašyti ir skaitytojai patys tave suras, bet šitas manevras kažkaip neveikia. Man atrodė, kad užtenka tik rašyti, bet dar reikia tuo marketingu užsiimti, kišti save visur ir rodyti - tai ne man. Ramus aš bičas, laukiu kol mane atras ir aš būsiu pripažintas rašytojas. Juokinga, bet taip ir yra.

Kažkada galvojau, kad užtenka tik pasirodyti - atlikti savo darbą ir to užteks. Bet tai nėra tiesa. Geri dalykai neateina tiems, kas laukia. Geri dalykai ateina tiems, kas sunkiai dirba.

O gal užtenka mėgautis likučiais? Mėgautis tuo, kas lieka, kai visi darbštuoliai pasiima tai, kas jiems priklauso. Niekada nebuvau konkurencingas žmogus ir konkuruoti su kitais nėra mano natūroje.

Negaliu ateiti ir pasakyti, kad šitas darbas priklauso ne tau - o man. Aš geresnis. Tikrai nesu geresnis, aš esu paprastas Vilniaus gyventojas. Dėl nieko nesistengiu, dėl nieko nekovoju ir savo potencialo neišnaudoju. Toks tas gyvenimas.

Gal sakau reikia dar palaukti ir pažiūrėti kas bus kai parašysiu dešimt ar dvidešimt metų? Žinau tik tiek, kad keisis mano mąstymas ir požiūris į gyvenimą. Šiai dienai jaučiuosi toks nesubrendęs žmogus, visiškai į gyvenimą nesikabinu. Visi aplinkui turi sėkmingus darbus, visi kuria šeimas, ir kuo toliau tuo mažiau laisvų draugų lieka.

Kas liečia draugus, tai mane supa konkretūs nevykėliai - nežinau kaip pakeisti savo lygą. Aš greičiausiai esu toks pats nevykėlis kaip ir mano draugai. Aišku perskaitę tai, jie įsižeistų, bet laimei nei vienas mano draugas neskaito šito tinklaraščio. Niekas iš giminės irgi neskaito - tai guodžia. Gali rašyti ką tik panorėjęs.

Geri dalykai nutinka tiems, kas laukia. Yeah right.