internauto monologai

Ar galima nulaužti realybę?

Realybė egzistuoja netik tavo galvoje, bet ir už tavo galvos. Man teko tuo pačiam įsitikinti, nes individualų savo realybės suvokimą aš jau esu nulaužęs, nu kaip nulaužęs šiza susirgau, bet man ne šiza, o pasikartojančios psichozės, kurios teoriškai turėtų baigtis kažkada.

Kas iš to, kad nulauži individualų savo realybės suvokimą, patenki į kitą protą - pasąmonę, sapnų pasaulį, kur matai pakitusią realybę, kurios kiti nemato. Atitrunki nuo realybės, tačiau tuo pačiu išlieki realybėje, nes iš realybės tu neišeini ir iš smegenų tu neišeini, tad smegenis tai ne protas. Aišku protas yra smegenyse be abejo, bet smegenys turi daug kitokių dalykų ir yra už viską atsakingos, nereiškia, kad visos smegenys ten reaguoja į realybę ir taip toliau. Nesu mokslininkas, tad moksliškai nepaaiškinsiu, čia reikia pajausti.

Išėjus iš vieno proto tu patenki į kitą protą, man atrodo, kad į pasąmonę, kuri yra nevalinga. Išsikreipia realybė tavo galvoje, tačiau realybė neišsikreipia toliau už tavo galvos tame ir yra visa problema. Jei išeinant iš proto galėtum pakeisti visą realybę, tai būtų nuostabu, nes tu patektum į sapnų pasaulį kur galima viskas, tačiau kiek aš bandžiau man nepavyko.

Deliuzijų neperprasi, bent iki šiol nepavyko. Nesinori matyti to, ko iš tikro nėra ir nereaguoti į tai, kas yra prieš nosį - pirmą kartą kai išprotėjau vos po mašina nepalindau, bet laimei vairuotojas sustojo. Man kažkaip atrodė, ir atrodo, kad gyvenu matricoje, kažkokioje informacijos terpėje. Aš nežinau kaip tokį jausmą paaiškinti, nes išprotėjus galima įsakinėti pasauliui iš dalies, tik va klausimas ar tu tai ką matai matai iš tikro ar tai haliucinacija - haliucinacijos yra tikros su jomis galima sąveikauti, tad tas, kas mokosi apie psichologiją, tai iš sąsiuvinio niekada nesupras kas yra išprotėjimas, tai reikia patirti.

Aš labai norėčiau perprasti išprotėjimą, nes išprotėjus nusiima visi žmogiški savęs apribojimai, kartais man atrodo, kad žymūs žmonės, menininkai yra išprotėję ir perpratę savo išprotėjimą, bet vėlgi matyti iškreiptą realybę ir joje gyventi yra labai nesaugu. Ką aš žinau ar tos gyvatės tikros ar ne, jei gyvenu realybėje kaip sapne. Kartą iš nosies bėgo juodi snargliai ir galėjau srovė valdyti čiaupo rankenėlių pagalba ir kas keisčiausia jauti viską - skausmą ar malonumą, tarytum viskas vyksta iš tikro. Matai smegenys negali atskirti sapno nuo realybės, nes kai būni sapne viskas yra realu. O kai esi išprotėjęs, tai tu vienu metu miegi ir nemiegi.Išoriškai esi pabudęs, bet savo galvoje tu miego būsenoje. Tu aišku matai realybę, gali su kitais bendraut, bet realybė yra išsikreipus. Aš aišku nežinau kas būtų toliau, jei nenuvežtų į ligoninę - ilgiausiai išprotėjęs prabuvau gal tris dienas - be vaistų pagalbos ir atskirti, kas buvo tikra ir kas buvo netikra man iki šiol nepavyksta, nes tikra buvo viskas.

Jei mes gyventume tik savo galvoje, tai aš būčiau kaip sakant išsilaisvinęs iš matricos, bet mes turime ir kūną, kurį reikia prižiūrėti - negali gavęs deliuziją, kad valgyti nereikia nustoti valgyti ir nemirti, o kai esi išprotėjęs pasikeičia realybės suvokimas ir įgyjama yra klaidingų įsitikinimų. Jei realybėje negali išgyventi - tu numiršti - viskas labai paprasta, kartais atrodo, jog maistu terši savo kūną ir gerti reikia tik vandenį, bet tai yra deliuzija. Iš vienos pusės žmogus žino tai, ką jam sakė ir sako kiti, juk pats nesi bandęs nevalgyti, bet nemanau, jog visi žmonės veikia prieš kitus žmones ir sako jiems ne informaciją.

Jei išprotėjus pavyktų kažkaip išgyventi ir iš filosofuoti realybę nuo nerealybės, tai viskas būtų kaip ir gerai, bet kai išsikreipia realybės suvokimas tu praktiškai negali filosofuoti, nes remiesi klaidingais įsitikinimais.

Tam, kad nulaužti realybę, tai iš pradžių reikia žinoti tai, kas yra realybė, bet aš pasakysiu, kad man atrodo, jog realybė yra tai, kas yra realu. Kai esi sapne, tai sapnas yra realus, bet realybė turi būti reali ne tik tau vienam. Todėl solipsizmas yra klaidinga filosofija, kad ir kaip ten būtų jei tavo realybės suvokimas yra sutrikęs, tai tave veža į ligoninę atstatyti ir nemanau, jog žmonės mokytųsi tokių dalykų, jei tai būtų ne liga, o koks nors godmodas, kur tu gali išeiti už suvokimo ribų ir manipuliuoti visa realybe, kai išprotėji, tai taip ir atrodo, kad tu manipuliuoji ir esi dievas, bet tai tik klaidingas, bet tikras jausmas, tačiau kai kiekvieną kartą taip atsitinka tu įsitikini, jog tai netiesa.

Teoriškai realybę nulaužti ir iškreipti galėtų kažkokia tai įranga, nes be įrangos masiškai žmonių iš proto neišvesi. Bet vėlgi ar realybė išsikreipia, kai išsikreipia realybės suvokimas - ne, todėl reikia iškreipti pačia realybę, o ne realybės suvokimą. Tu galvoje gali tikėti bet kokiomis iliuzijomis ir deliuzijomis, tačiau realybė egzistuoja už tavo galvos ir tavo galvoje, todėl iš esmės yra dvi realybės - individuali, tai ta, kurią tu jauti ir universali, ta, kurios tu nejauti, nesuvoki, nežinai, nesupranti ir kitaip paaiškinti negali. Ir nulaužti reikia universalią realybę, o ne individualią, nes individualų realybės suvokimą galima nulaužti ir tai yra realu, bet tau nulaužus vieną realybę, kitą nenusilaužia, tačiau jei kažkaip nulaužtum universalią realybę, tai automatiškai nulaužtum ir individualią ir esu įsitikinęs, jog tai gali padaryti pradvinuta technologija.

Reikia suprasti, kad mes gyvename viduje, todėl realybę reikės nulaužti iš vidaus, o ne iš išorės, bet kol nulaušime realybę praeis daug metų ir daug mokslo ir taip toliau, tačiau realybę nebus nulaužta, o jinai bus iškreipta, nes jei galima realybę iškreipti savo galvoje, tai reiškia, jog galima iškreipti ir už savo galvos.

Man kažkada atrodė, kad galima nulaužti realybę ir išeiti gyventi į savo galvą, tačiau po pirmų ligos krizių kažkaip pradėjau dvejoti ta mintimi, nes niekas negali įrodyti man, jog egzistuoja kažkas toliau negu mano pačio sąmonė ir pasąmonė, bet tai irgi klaidingas suvokimas, nes jei tai būtų tiesa, tai aš jau būčiau išėjęs iš realybės į savo susikurtą pasaulį. Aš visada galvojau, jog žmogus gyvena savo galvoje ir bandžiau įsigilinti į realybę ir palaipsniui jinai man nulūžo, jei aš kažkaip galėčiau suvokti nulaužtą realybę, tai aš galėčiau ten ir gyventi, bet, kad suvokti nulaužtos realybės nepavyksta, nes info signalas yra per stiprus, kartais man atrodo, jog man reikia daugiau laiko, kad perprasti tą iškrypusią realybę, bet iš kitos pusės - daugiau laiko, stipresnis realybės iškrypimas, tad teoriškai aš turėčiau perprasti savo pačio pasąmonę, o pasąmonės negalima perprasti, nes ji yra nevalinga.

Protas yra tarytum užuolaida, kuri užgožia realybę, tačiau realybės grožio protu nepamatysi, tai reikia pajausti išprotėjus, tačiau niekam nelinkiu, nes jei išprotėji vieną kartą, tai išprotėsi ir antrą, nes jau atsiranda tendencija. Matomai psichozė ir šizofrenija yra liga, nes neįmanoma suvokti nerealios realybės, o gal niekas nebandė perprasti iškreipto pasaulio - aišku turėtum būti užrakintas dėl saugumo, nes nežinai ką gali sau pasidaryti arba kitiems, psichas aišku yra nuo to atleistas, bet nesinorėtų nuskriausti visai netyčia kažko, bent jau man - aš gi nesu sadistas.

Dar kitas aspektas yra euforija, normalus ir sveikas protiškai neatsilikęs žmogus euforijos patirti negali, nes euforija yra sutrikimas, todėl sveiko žmogaus geriausias dalykas yra seksas. fizinis malonumas, prie euforijos yra priprantama, todėl po išprotėjimo apninka prasta nuotaika. Atrodo, jog gyventi sveikoje realybėje yra kančia ir mane asmeniškai tas užknisa, nes man norisi vėl ir vėl patirti tą jausmą, kad pasaulis sukurtas vien tik man - aišku tai iliuzija, bet prie tos iliuzijos yra priprantama.

Aišku euforiją gali patirtis koks nors vienuolis ir taip toliau, bet paprastas kuris neeikvojo savo gyvenimo siekdamas kažkokių dvasinių arba psichologinių dalykų tai negali patirt. Aš esu tuo įsitikinęs, nes jei žmogus galėtų patirti euforiją - tuomet, kam jam narkotikai, kurie atveria arba užveria protą?

Apie realybės nulaužimą aš kažkaip galvoju taip - tu vienas išsilaisvini, o kiti išlieka vergai ir toliau dirba sistemą, nes sistemą kažkas turi dirbti - tačiau išsilaisvinti galima tik vienu būdu, tai susirasti darbą, kuris tau patinka, bet kiek aš bandžiau ir su užvertu protu ir su atvertu - susikurti kažkokių pajamų nepavyksta, nes tiek kiek moka valstybė yra per mažai. Už realybės ribų nėra nieko, žinai kai prigeri ir trunka plionkė - tai tu būni nerealybėje. Tai tas pats bus kai tu numirsi - plionkė truks ir viskas ir kažkaip aš abejoju, kad antrą kartą gyvensi, nors teoriškai, jei vieną kartą iš nerealybės atėjai, tai kodėl antrą kartą negalėsi ateit - niekas nežino, ar tai yra pirmas realybės ciklas. Aš tarkim nejaučiu jokių gyvenimų prieš tai, tai gal visgi tai pirmas ciklas, nes viskas vyksta ciklu. Perskaitai vieną knygą, pasiimi kitą. Visa realybė neturėtų prasmės be patyrimo, bet vienu metu gali patirti tik vieno objekto būseną, jei nesi koks nors dievas, kuris teoriškai turėtų patirti viską vienu metu. Nors sakau - dievais aš netikiu. Ir nieko apie tai pasakyti negaliu - man čia pačiam realybės nulaužimas įdomus dalykas.

Tikslo išeiti iš realybės visiškai nėra, nes už realybės ribų yra neegzistencija, bet iš kitos pusės aš pagalvoju, nu gerai aš atvykau čia kažką patirti, tačiau kodėl mano gyvenimas toks nuobodus, kodėl sistema neleidžia mėgautis gyvenimu darant ką noriu? Teoriškai aš nieko nepatiriu ir mano gyvenimas yra blankus, nes aš tiesiog sėdžiu be veiklos ir prie kompo, nepaisant to, kad kartais parašau. Tai ką aš čia atvykau, kad patirčiau išprotėjimą ir tiek? Tai jei gali išprotėt, tai gal gali ir perprast tą išprotėjimą - aš nežinau, bet labai abejoju. Išprotėjimo perpratimui reikėtų duoti labai daug laiko, nežinau kas būtų jei išprotėčiau ilgam laikui - juk sapnų pasaulyje būna ir košmarai.

Matyti iškreiptą pasaulį yra labai pavojinga ir geriau net nebandyti perprasti jokio išprotėjimo, kad ir kaip ten atrodo lengva - juk tiek daug žmonių serga, o apie išprotėjimo perpratimą nerašo niekas, niekas nerašo apie realybės nulaužimą arba nuhackinimą arba kažkokį apėjimą yra parašyti tik kažkokie nesveikų žmonių kliedesiai, kurių aš nesuprantu.

Tai jei jūs žinote, kaip išpildyti visas savo svajones, ten turėti turtingą gyvenimą tai jūs man parašykit, nes aš nechuja nesuprantu. Gal čia kažkas moka nulaužti realybę ar perprasti išprotėjimą ar dar kaip nors.

Dar vienas dalykas, kurį daro sąmoningas protas yra tai, kad jis atmeta neaktualią informaciją, taip gaunasi, kad mes žmonės esame sėslus, mes negalime užsikabinti už informacijos, kuri yra neaktuali. Kaip pavyzdį pateiksiu nori nuvažiuoti į latviją ir nematai, jo siūlo į estiją už tą pačią kainą arba pigiau arba matai ir ignoruoji, nes tai yra neaktualu. Neaktuali informacija suteikia galimybę išlįsti iš savo komforto zonos arba išmokti kažką, bet žmogus negali išmokti to, kas yra neaktualu.