internauto monologai

3

Sunkus gyvenimas tų, kurie tiki visokiais demonais, dievais ir kitais išgalvotais padarais. Jei būčiau dievas, tai pats save realizuočiau. Juk aš pats žinau, kad save sukūriau - dievai keičiasi rolėmis iš neturėjimo ką veikti.

Bet mano pačio rolė tai pakankamai sudėtinga - visiškai nemoku nieko padaryti, rankos iš šiknos auga. Nežinau, kada pradėsiu gyventi - kada mano komforto zona žlugs.

Labai mėgstu komfortą - sako, kad bomžu nebūsiu, nes mėgstu komfortą. Kai ateis laikas su baisia energija pulsiu darbo ieškoti. O kol galiu tol nerandu sau darbo, nes bet ko dirbti nenoriu.

Norisi žinai gauti darbą pagal savo kompetenciją, bet ką čia - juk mano kompetencija nulinė.

Kol gyvas būsiu netikėsiu dievais ir demonais. Kol gyvas būsiu niekam netarnausiu, bet kai valgyt pradėsiu norėt, tada pasirodys mano tikras veidas. O gal išvis į globos namus gulsiu, nes visiškai nudurnėsiu.